{"id":703,"date":"2014-12-14T12:10:50","date_gmt":"2014-12-14T12:10:50","guid":{"rendered":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/?p=703"},"modified":"2026-09-02T07:48:47","modified_gmt":"2026-09-02T07:48:47","slug":"saviverte","status":"publish","type":"post","link":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/saviverte\/","title":{"rendered":"Self-esteem"},"content":{"rendered":"

Self-esteem<\/strong> (angl. self-esteem) \u2013 tai apibendrinta \u017emogaus nuomon\u0117 apie save ir apie tai, kiek jis vertingas. \u0160i nuomon\u0117 gali b\u016bti pozityvi (\u201eA\u0161 geras\u201c, \u201eEsu vertingas\u201c) arba negatyvi (\u201eEsu blogas\u201c, \u201eEsu nieko vertas\u201c.) Kai apibendrinta nuomon\u0117 apie save negatyvi, kalbame apie \u017eem\u0105 savivert\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Pasitik\u0117jimas savimi (self-confidence) arba \u201ea\u0161 efektyvumas\u201c (self-efficacy) n\u0117ra tas pats, kas savivert\u0117. \u0160ios s\u0105vokos daugiau nusako \u017emogaus \u012fsitikinimus apie atskirus savo geb\u0117jimus, o ne apibendrint\u0105 nuomon\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Savivert\u0117 turi labai didel\u012f poveik\u012f tam, kaip \u017emogus bendrauja su aplinkiniu pasauliu. Paprastai \u017emon\u0117s, kurie auk\u0161tai save vertina<\/strong>;
\n\u2022 did\u017eiuojasi savo pasiekimais;
\n\u2022 labai ry\u017etingai atstovauja savo interesams;
\n\u2022 moka prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo veikl\u0105;
\n\u2022 kantriai \u012fveikia nes\u0117kmes, jeigu kas nors nevyksta taip, kaip nor\u0117t\u0173si;
\n\u2022 entuziastingai priima naujus i\u0161\u0161\u016bkius;
\n\u2022 jau\u010diasi galintys paveikti aplinkinius \u017emones;
\n\u2022 leid\u017eia sau patirti ir i\u0161reik\u0161ti \u012fvairius jausmus;
\n\u2022 \u017eino savo poreikius ir moka juos i\u0161reik\u0161ti ir jei reikia apginti.<\/p>\n\n\n\n

Tuo tarpu \u017emon\u0117s vertinantys save prastai, <\/b>arba turintys \u017eem\u0105 savivert\u0119<\/b>:<\/p>\n\n\n\n

\u2022 vengia nauj\u0173 ir sunki\u0173 situacij\u0173;
\n\u2022 jais yra lengvai valdyti ir manipuliuoti;
\n\u2022 da\u017enai pasirenka gynybin\u0119 bendravimo manier\u0105;
\n\u2022 lengvai nusivilia kitais \u017emon\u0117mis;
\n\u2022 neleid\u017eia sau jausti ir tinkamai i\u0161reik\u0161ti \u012fvairi\u0173 jausm\u0173;
\n\u2022 da\u017enai kaltina kitus \u017emones d\u0117l savo nes\u0117kmi\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kas prisideda prie m\u016bs\u0173 savivert\u0117s formavimo? Vis\u0173 pirma, tai yra skirtumas tarp m\u016bs\u0173 realaus A\u0161 ir idealaus A\u0161. Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 turime ideal\u0173j\u012f A\u0161 \u2013 tai yra tok\u012f A\u0161, kok\u012f nor\u0117tume save matyti. Kuo didesnis skirtumas tarp idealaus A\u0161 ir realaus A\u0161, tuo labiau individas yra nepatenkintas savimi ir savo pasiekimais. Idealusis A\u0161 yra da\u017enai susij\u0119s su kult\u016brin\u0117mis normomis, elgesio standartais, taisykl\u0117mis, priimtomis konkre\u010dioje visuomen\u0117je. Veikiant socialiniam pastiprinimui \u0161ie kult\u016briniai idealai laikui b\u0117gant tampa asmeniniais idealais. I\u0161 \u010dia seka „paprastas receptas\u201c savivertei kelti \u2013 ma\u017einti skirtum\u0105 tarp idealaus A\u0161 ir realaus A\u0161, ma\u017einti sau keliamus reikalavimas ir nepagr\u012fstus l\u016bkes\u010dius. Kitas b\u016bdas keisti savo \u012fsitikinimus apie save – EMDR terapija.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u017dema savivert\u0117 \u2013 tai ne faktas, o tik neigiama \u017emogaus nuomon\u0117 apie save.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kaip ir visos nuomon\u0117s, ji gali b\u016bti bent i\u0161 dalies i\u0161kreipta arba ir visi\u0161kai klaidinga. \u0160i\u0105 nuomon\u0119 daugiausia nulemia \u017emogaus ankstyvieji i\u0161gyvenimai, nors kartais gali b\u016bti labai reik\u0161mingi ir v\u0117liau gyvenime patiriami sukre\u010diantys \u012fvykiai, neigiami vaikyst\u0117s i\u0161gyvenimai, kaip:<\/p>\n\n\n\n

a) nuolatinis bauginimas ir\/ar baudimas, poreiki\u0173 nepaisymas arba i\u0161naudojimas;<\/p>\n\n\n\n

b) neatitikimas t\u0117v\u0173 keliam\u0173 reikalavim\u0173;<\/p>\n\n\n\n

c) buvimas \u201eatpirkimo o\u017eiu\u201c, kitiems \u017emon\u0117ms patiriant neigiamas emocijas ar stres\u0105; ger\u0173 dalyk\u0173, pvz., pagyrim\u0173, meil\u0117s, \u0161ilumos, susidom\u0117jimo nebuvimas.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117l \u0161i\u0173 neigiam\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, patiriam\u0173 vaikyst\u0117je arba v\u0117liau gyvenime (pvz. patiriant paty\u010dias darbe, u\u017emezgus artimus santykius su i\u0161naudoti linkusiu partneriu), susiformuoja neigiami \u012fsitikinimai apie save. Pavyzd\u017eiui, \u201esu blogas\u201c, \u201eesu kvaila\u201c, \u201eesu nieko vertas\u201c, \u201eesu pakankamai geras\u201c. Da\u017enai \u017emogus gali savo neigiam\u0105 nuomon\u0119 apie save apibendrinti vienu sakiniu, t.y. turi vien\u0105 pagrindin\u012f \u012fsitikinim\u0105 (nors neretai jis b\u016bna ai\u0161kiai nesuformuluotas). Visus \u0161iuos \u012fsitikinimus galima nujautrinti ir perdibti su EMDR terapija.<\/p>\n\n\n\n

Daugiau apie savivert\u0117s stiprinim\u0105 skaitykite \u010dia.<\/a><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Esu psicholog\u0117 R\u016bta Navick\u0117. 5,0 \u2b50\ufe0f i\u0161 148 \u012fvertinim\u0173 (Pensight<\/a>). 10+ met\u0173 praktikos, Lietuvos traum\u0173 psichologijos asociacijos ir Lietuvos EMDR asociacijos nar\u0117. Dirbu EMDR ir IFS metodais. Jei norisi patyrusio profesionalo \u0161alia, kvie\u010diu \u012f terapij\u0105. Konsultuoju tik internetu.<\/a><\/p>\n\n\n\n

Taip pat kvie\u010diu atsisi\u0173sti mano nemokam\u0105 savipagalbos knyg\u0105, kurioje rasite nauding\u0173 \u012franki\u0173 ir strategij\u0173, padedan\u010di\u0173 jums geriau suprasti save ir savo k\u016bno atsakus. Atsisi\u0173skite knyg\u0105 \u010dia: STRESOni\u0161k\u0117s lengvai, Ki\u0161eninis vadovas<\/a>. Leiskite jus palyd\u0117ti \u012f geresn\u0119 savijaut\u0105.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Savivert\u0117 (angl. self-esteem) \u2013 tai apibendrinta \u017emogaus nuomon\u0117 apie save ir apie tai, kiek jis vertingas. \u0160i nuomon\u0117 gali b\u016bti pozityvi (\u201eA\u0161 geras\u201c, \u201eEsu vertingas\u201c) … <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":2819,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[83,190],"tags":[184,26,72,9,191,362,363,81,374,71,18],"class_list":["post-703","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pagalba-sau","category-psichologas","tag-emdr-terapija","tag-nerimas","tag-pasitikejimas-savimi","tag-psichologas","tag-psichologas-internetu","tag-psichologas-online","tag-psichologe-ruta-navicke","tag-psichologines-konsultacijos","tag-psichoterapija","tag-saviverte","tag-trauma","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2014\/12\/pasitikejimas-savimi-scaled.jpg?fit=2560%2C1920&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/703","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=703"}],"version-history":[{"count":9,"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/703\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14205,"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/703\/revisions\/14205"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2819"}],"wp:attachment":[{"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=703"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=703"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=703"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}