Kas iš tiesų kuria žmogaus gerovę?
Pastaruoju metu vėl grįžau prie klausimo: kas padeda žmogui jaustis gerai? Peržvelgiau keletą knygų apie psichologinę gerovę – norėjosi prisiminti, kokie pagrindiniai elementai iš tiesų daro įtaką mūsų laimės jausmui, vidinei pusiausvyrai ir atsparumui gyvenimo iššūkiams.
Neretai gerovę siejame tik su gera emocine būsena – džiaugsmu, komfortu, pasitenkinimu. Bet šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tai – tik dalelė viso paveikslo. Tikroji gerovė yra kur kas platesnė: ji apima mūsų santykius, vertybes, prasmingumą, savęs suvokimą ir net aplinką, kurioje gyvename.
Štai septyni pagrindiniai gerovės elementai, apie kuriuos verta pagalvoti:
1. Savęs priėmimas – vidinės ramybės šerdis
Priimti save – tai gebėti matyti visą savo pilnatvę: ir šviesą, ir šešėlius. Ne pasyviai susitaikyti, bet su meile pažinti save, net jei viduje slypi prieštaravimų.
EMDR ir IFS terapijose tai – kertinis taškas. Čia nėra skubėjimo ar spaudimo „priimti save dabar“. Tai kelionė, kurioje išklausome visų vidinių balsų – lyg taikiame mediacijos susitikime. Tik tada, kai kiekvienas balsas išgirstas, natūraliai ima rastis ramybė, galimybės ir aiškumas.
Klausimas sau: Kurią savo dalį vis dar stengiatės ignoruoti ar neigti? Gal atėjo metas pažvelgti jai į akis?
2. Santykiai – emocinės gerovės dirva
Mes esame sukurti būti ryšyje. Artimi, autentiški santykiai – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų psichinę ir net fizinę sveikatą.
Tačiau ne visi ryšiai mus maitina. Gerovei būtini tie, kuriuose yra pasitikėjimas, palaikymas, jautrumas vienas kitam. Žmonės, patyrę traumas, dažnai bijo artumo – tai suprantama. EMDR ir IFS padeda pamatyti, kas viduje neleidžia kurti saugius santykius – ir palaipsniui tą išgydyti.
Mažas eksperimentas: Parašykite žinutę žmogui, kurio pasiilgote. Kokie pojūčiai, mintys, emocijos kyla kūne? Ką pasakytų tas jausmas, jei galėtų kalbėti?
3. Asmeninis augimas – ne spaudimas, o gyvenimo tėkmė
Augimas nebūtinai reiškia siekti didelių tikslų. Tai – nuolatinis vidinis judėjimas. Kartais tai nauji iššūkiai, kartais – tylus, gilus prasmės ieškojimas po sunkumų.
Kai pavargstame ar išgyvename krizes, net maži dalykai gali atrodyti neįveikiami. Bet net tada mes augame – kai įsiklausome į save, kai mokomės būti su tuo, kas vyksta, kai atleidžiame sau ir leidžiame tiesiog būti.
Kasdienė praktika: Užsirašykite vieną mažą dalyką, kurį šiandien išmokote ar įsisąmoninote – apie save, kitą žmogų ar pasaulį.
4. Gyvenimo prasmė – vidinis kompasas
Kai mūsų gyvenimas turi prasmę – mes jaučiame, kad esame reikalingi, kad tai, ką darome, svarbu. Tai gali kilti iš kūrybos, ryšių, dvasinių praktikų ar paprasto buvimo su savimi gamtoje.
Kartais prasmės jausmas išnyksta – ypač po trauminių įvykių. Tokiu metu svarbu ne spausti savęs ją „rasti“, bet ieškoti su švelnumu – kas man šiandien gyva, kas džiugina akis, kas kviečia žengti pirmyn?
Klausimas sau: Kada paskutinį kartą jutote gyvybingumą ir tikrą įsitraukimą? Ką tuo metu darėte? Kas jus džiugino?
5. Aplinka – mūsų nervų sistemos fonas
Mūsų aplinka gali arba mus maitinti, arba sekinti. Net smulkūs dalykai – šviesa kambaryje, triukšmas, žmonės aplink – veikia mūsų kūną ir emocijas.
Svarbu kurti erdvę, kuri palaiko. Kartais tai – ribų nustatymas, kartais – ramus kampelis skaitymui, žvilgsnis į žalią medį ar pasivaikščiojimas be tikslo.
Praktinis tyrimas: Apžvelkite savo kasdienę aplinką – kas joje kelia įtampą, o kas ramina? Kokį vieną mažą dalyką galėtumėte pakeisti, kad sau padėtumėte?
6. Autonomija ir vertybės – vidinės krypties pojūtis
Kai gyvename pagal savo vertybes, jaučiame vidinę darną. Kai sprendimai atitinka tai, kas mums iš tiesų svarbu – jaučiamės autentiški, laisvi, gyvi.
Autonomija nėra vien apie nepriklausomybę. Ji – apie laisvę rinktis, atsakomybę už savo ribas ir drąsą pažinti save – net jei tai reiškia paprašyti pagalbos.
Primenu: Jei jaučiate, kad norite geriau suprasti save, susigrąžinti vidinę kryptį ar tiesiog leisti sau būti – galiu padėti. Švelniai, pagarbiai ir saugiai.
7. Malonumas ar prasmė? – Abu!
Mokslininkai sutaria, kad tikra gerovė gimsta tada, kai mūsų gyvenime yra ir malonumo akimirkų (hedoniška gerovė), ir gilesnio prasmingumo (eudaimoninė gerovė). Vienas be kito – tarsi viena sparnų pusė.
Tad pagalvokite – kurią gerovės dalį šiandien norėtumėte sustiprinti jūs?
Knygos, kurias peržvelgiau rašydama šį tekstą:
- Galvin, K. (2018). Routledge Handbook of Well-Being
- Maddux, J. E. (2018). Subjective Well-Being and Life Satisfaction
- Tiberius, V. (2018). Well-Being as Value Fulfillment
Esu Rūta Navickė – traumų psichologė. Padedu žmonėms geriau suprasti savo kūno signalus, įgalinti vidinę galią gijimui ir susigrąžinti ryšį su gyvenimu. Konsultuoju internetu.
Kviečiu atsisiųsti mano nemokamą savipagalbos e. knygą STRESOniškės lengvai. Kišeninis vadovas, kurioje rasite įrankių ir praktikų, padėsiančių jums geriau suprasti save ir pasirūpinti savimi.
LT 
EN