Tai vienas dažniausių klausimų, kurį išgirstu – ne visada tiesiai, kartais netarp eilučių.
„O jeigu papasakosiu, o Jūs paskui…“
„O jeigu kas nors sužinos, kad…“
„O kiek tiksliai turiu pasakoti?“
Tokie klausimai dažnai lydi tuos, kuriems pasaulis seniai nebėra saugi vieta. Kurie viską išmoko laikyti savyje. Kurie ilgai buvo vieni su tuo, kas nutiko – ar nutikdavo vis iš naujo. Galbūt darbe, galbūt asmeniniame gyvenime. Dažnai tie, kurie saugo kitus, retai jaučia turintys teisę būti išgirsti patys.
Apie konfidencialumą
Kreiptis į psichologą yra saugu. Visos mūsų konsultacijos yra visiškai konfidencialios, kaip ir kiekviena terapijos sesija. Psichologo profesinė etika, įstatymai bei mano asmeninės vertybės – tai trys stiprūs saugumo ramsčiai. Niekas kitas nežinos, ką jūs pasakojate, nebent yra labai aiškus pavojus jūsų ar kitų gyvybei – ir net tuomet ieškomas būdas, kaip kalbėtis su pagarba ir pagarbiu atvirumu. Jūs sprendžiate, kiek ir ką norite atskleisti.
O kiek reikia papasakoti?
Tai dar vienas svarbus klausimas.
Jei ieškote pagalbos jūsų nervų sistema jau yra patyrusi per daug. Todėl mano darbas – ne versti, o vesti.
EMDR terapijoje galima dirbti su trauminiu prisiminimu net jo žodžiu neištariant. Svarbiausias darbas vyksta kūno lygmenyje, smegenų informacijos apdorojimo procese, o ne detaliame naratyve.
IFS terapijoje (Vidinių dalių darbe) taip pat nereikia atskleisti kiekvieno skaudaus epizodo – mes kalbamės su jūsų vidiniais balsais, dalimis, o ne su išore. Gali būti, kad niekada ir neištarsite to, kas nutiko – bet pasikeis tai, kaip tai gyvena jumyse.
Abi šios terapijos leidžia išgydyti žaizdas nepergyvenant jų iš naujo žodžiu, o per saugią, pagarbią patirtį, kurią veda kūnas ir vaizduotė – ne prievarta, o kvietimas.
Kuo tai skiriasi nuo tradicinės terapijos?
Tradicinė pokalbių terapija dažnai remiasi kalbėjimu, analize, istorijos narpliojimu. Kai kuriems tai puikiai tinka. Tačiau žmonėms, kurių traumos labai gilios – o ypač tiems, kuriems konfidencialumas, kontrolės jausmas ir emocinis saugumas yra kritiškai svarbūs – tai gali būti per sunku.
EMDR ir IFS leidžia gyti švelniau, giliau ir saugiau.
Be prievartos. Be skubėjimo. Su pagarba tam, ką jūsų kūnas vis dar saugo.
Ar šios terapijos gali būti tinkamos profesionalams, kurie negali atskleisti istorijų lydinčių jų patyrimus?
Taip. Ir iš patirties tai sakau su visa pagarba jų atsakomybei.
Žmonės, dirbantys profesijose, kur saugumas, atsakomybė ir tylėjimas yra kasdienybės dalis, dažnai jaučiasi vieni su tuo, ką patiria.
Šios terapijos – ypač EMDR – leidžia išgydyti traumas net neištarus jų garsiai.
Jos leidžia atsikvėpti – tikrąja to žodžio prasme. Leisti kūnui paleisti tai, ką jis ilgai nešė, kad galėtumėte gyventi šviesiau. Nes ir stipriausiems reikia erdvės atsipalaiduoti.
Jei šie žodžiai palietė – gal tai ženklas.
Kad galima kalbėtis kitaip. Kad galima gydytis saugiai.
Ir nebebūti su tuo vienam.
Rūta Navickė, traumų psichologė
EN 
LT