V\u0117lini\u0173 dien\u0105 lankydami kapus mes prisimename artimus mirusiuosius. Vieniems netekties skausmas jau i\u0161gyventas, kiti, degdami \u017evak\u0119 ant kapo, ir \u0161iandien braukia a\u0161ar\u0105, vis dar gedi. Jei netektis nesena \u2013 skausm\u0105 prie kapo artimieji supranta, palaiko, ta\u010diau jei gedima kelerius metus i\u0161 eil\u0117s ir vis dar prie kapo girdimos \u0161ird\u012f verian\u010dios raudos \u2013 aplinkiniai, \u017ei\u016br\u0117k, jau ima varstyti kreivais \u017evilgsniais, niuks\u0117ti \u012f \u0161on\u0105 \u201ejau gana\u201c. Kiek i\u0161 ties\u0173 reikia laiko \u017emogui, kad jis susitaikyt\u0173 su artimojo netektimi? Kokios yra ged\u0117jimo stadijos ir kaip skausm\u0105 b\u016bt\u0173 galima palengvinti? Apie tai \u2013 naujien\u0173 portalo LRT.lt interviu su psichologe, sertifikuota mindfulness mokytoja R\u016bta Baltu\u0161ninkaite-Navicke.<\/p>\n\n\n\n
\u2013 Kokios yra ged\u0117jimo stadijos ir kiek laiko paprastai jos trunka?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 \u0160veicar\u0173 kilm\u0117s amerikiet\u0117 psichiatr\u0117 El\u017ebieta Kiubler Ross i\u0161skyr\u0117 5 ged\u0117jimo stadijas, kiti v\u0117liau jas patobulino iki 7. Pirma stadija yra \u0161okas, neigimas, kai \u017emogui labai sunku priimti fakt\u0105, kas \u012fvyko arba kas \u012fvyks. Po to eina pyktis ant sav\u0119s, ant aplinkybi\u0173, ant Dievo \u2013 tiesiog ant viso pasaulio, kad kitas \u017emogus numir\u0117. Jeigu a\u0161 pats su\u017einau, kad man\u0119s greitai laukia mirtis \u2013 gali b\u016bti pyktis ant sav\u0119s, ant gydytoj\u0173 ar dar ka\u017eko.<\/p>\n\n\n\n Po \u0161itos stadijos pereinama \u012f der\u0117jim\u0105si, kai kuriama iliuzija apie ry\u0161\u012f. \u017dmogus, kuris neteko ry\u0161io su artimuoju, stengiasi j\u012f dirbtinai sukurti ir palaikyti per daiktus, kuriuos tur\u0117jo i\u0161\u0117j\u0119s \u017emogus, per nuotraukas, prisiminimus. Tokiu b\u016bdu stengiamasi i\u0161laikyti ry\u0161io iliuzij\u0105. V\u0117liau prasideda depresijos stadija, kai \u017emogus jau susitaiko su netekties realybe, pradeda li\u016bd\u0117ti, leid\u017eia sau li\u016bd\u0117ti. Ir paskutin\u0117 stadija yra pri\u0117mimas, susitaikymas, kai atsiranda ka\u017ekas naujo gyvenime.<\/p>\n\n\n\n K\u0105 noriu pa\u017eym\u0117ti, kad E. Kiubler Ross \u0161\u012f psichologin\u012f \u012frank\u012f suk\u016br\u0117 pra\u0117jusio am\u017eiaus \u0161e\u0161tame de\u0161imtmetyje ir jis buvo skirtas nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams. Tuo metu \u012f mirt\u012f buvo reaguojama j\u0105 visi\u0161kai neigiant, nepripa\u017e\u012fstant. Da\u017enai \u0161ie ligoniai net ne\u017einodavo, kad jie laukia mirties. Gydytojai ir kitas personalas laikydavosi tokios pozicijos, kad jiems to sakyti nereikia. Su \u0161iais pacientais b\u016bdavo elgiamasi prastai, nes jau neb\u0117ra k\u0105 daryti, j\u0173 i\u0161gydyti nebe\u012fmanoma, ir, galima sakyti, kad tuos pacientus stumdydavo.<\/p>\n\n\n\n Min\u0117ta gydytoja psichiatr\u0117 labai u\u017ejaut\u0117 \u0161iuos pacientus ir, nor\u0117dama jiems pad\u0117ti, ji apklaus\u0117 apie 200 toki\u0173 ligoni\u0173, kaip jie priima savo lig\u0105, mirties laukim\u0105. Taip gim\u0117 min\u0117tas \u012frankis, ged\u0117jimo stadijos, kurios parodo, kaip \u017emogus priima savo mirt\u012f ir jos laukia. A\u0161 labai noriu akcentuoti, kad tai yra \u012frankis, sukurtas kitu tikslu. Tai n\u0117ra \u012frankis, sukurtas \u012fvertinti ged\u0117jim\u0105 po artimo \u017emogaus netekties.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar nuo to laiko ged\u0117jimo stadijos buvo adaptuotos tiems, kurie neteko artimo \u017emogaus, kurie i\u0161gyvena d\u0117l \u0161eimos nario mirties?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 A\u0161 pirmiausia nor\u0117\u010diau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f pat\u012f pavadinim\u0105 \u2013 stadijos. Jis n\u0117ra tinkamas ir net kritikuojamas. Mes \u012fsivaizduojame, kad stadijos yra tarsi laiptai, kuriais \u017emogus lips: pirma neigimas, po to \u2013 pyktis, depresija \u2013 tarsi \u017emogus keliauja link pri\u0117mimo, bet to moksliniai tyrimai visi\u0161kai nepatvirtina. Taip n\u0117ra. Ged\u0117jimas yra chaoti\u0161kas, visi\u0161kai individualus, kaip ir kiekvieno \u017emogaus asmenyb\u0117. Jis nuo daug dalyk\u0173 priklauso: nuo to, kiek \u017emogus tur\u0117jo resurs\u0173, kok\u012f jis tur\u0117jo santyk\u012f su mirusiuoju, kiek jis turi vidini\u0173 geb\u0117jim\u0173 ir kit\u0173 pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 dalyk\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar tai rei\u0161kia, kad gedint\u012f \u017emog\u0173 vienu metu gali u\u017eklupti ir kelios stadijos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Taip, net t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 \u017emogus gali jausti visas stadijas i\u0161 eil\u0117s ir kai atrodo, kad jau i\u0161\u0117jai i\u0161 ka\u017ekurios \u2013 v\u0117l gr\u012f\u017eti ir visos stadijos v\u0117l gali u\u017egri\u016bti. Labai geras pavyzdys b\u016bt\u0173, kad tai yra kaip j\u016bros bangos \u2013 jos u\u017epila. Jos gali netik\u0117tai tave pagauti. Kit\u0105 dien\u0105 gal \u017emogus jausis lengviau, bet v\u0117liau visos min\u0117tos stadijos gali pasikartoti.<\/p>\n\n\n\n Stadijos apskritai gali b\u016bti \u012frankis, padedantis bendrauti su gedin\u010diu \u017emogumi, pasteb\u0117ti jo b\u016bsen\u0105 ir j\u0105 aptarti: kaip tau atrodo, kaip tu jauti? Tiesiog tam, kad u\u017emegztume pokalb\u012f, pasikalb\u0117tume, bet nevertintume, nes mes i\u0161 \u0161alies tikrai ne\u017einome, kaip tas \u017emogus jau\u010diasi, kol nepaklausiame.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kaip atpa\u017einti, kad gedintis \u017emogus \u012fstrigo per ilgai ka\u017ekurioje stadijoje? Kur yra riba, kai jau reikia specialisto pagalbos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Pats gedintis \u017emogus gali tai pajausti. K\u0105 sako statistika \u2013 kad ma\u017edaug po met\u0173 palengv\u0117ja, ta\u010diau statistika kliautis nereik\u0117t\u0173. Labai svarbus yra vidinis poj\u016btis, kiek a\u0161 jau\u010diuosi u\u017estrig\u0119s. Matydami kit\u0105 gedint\u012f \u017emog\u0173 mes galime su\u017einoti, \u012fstrig\u0119s jis ar ne, tik jo paklaus\u0119. D\u0117l to svarbu nevengti pokalbi\u0173 apie mirus\u012fj\u012f.<\/p>\n\n\n\n Vienam gali b\u016bti normalu ged\u0117ti metus, kitam \u2013 ir du. Nestatykime sav\u0119s auk\u0161\u010diau, neva \u017einome mes visas stadijas ir ka\u017ek\u0105 pa\u017ei\u016br\u0117jome, mums jau nesmagu, kad tas \u017emogus apie mirus\u012f vis \u0161neka ir \u0161neka, mums jau nemalonu, gal jau ir tem\u0105 norisi keisti. Jeigu mums nemalonu \u2013 tai yra apie mus, ne apie gedint\u012f \u017emog\u0173. Tas \u017emogus, jeigu jis kalba apie mirus\u012fj\u012f, rei\u0161kia, jis turi tok\u012f poreik\u012f.<\/p>\n\n\n\n Reikia suprasti, kad jeigu mes gedime ka\u017eko, ko netekome, rei\u0161kia \u2013 mes tai myl\u0117jome. Buvo tokia didel\u0117 meil\u0117 ir mums dabar taip tr\u016bksta, kad vis dar yra poreikis apie tai kalb\u0117ti. \u017dmon\u0117s apskritai yra labai prierai\u0161\u016bs ir tai mums yra labai svarbu.<\/p>\n\n\n\n Tyrimai rodo, kad mes \u0161alia t\u0173 \u017emoni\u0173, kurie mums yra artimi, su kuriais mums gera, kurie mums teikia komfort\u0105, \u0161alia j\u0173 mes jau\u010diam\u0117s geriau, jau\u010diam\u0117s geresni, net fizi\u0161kai esame stipresni, paj\u0117gesni, galime u\u017eduotis geriau atlikti b\u016bdami \u0161alia. \u012esivaizduokite, jeigu netenkame tokios paramos, kuri kartais yra net nematoma \u2013 u\u017etenka, kad \u017emogus tiesiog yra \u0161alia ir vien tai mums turi tok\u012f didel\u012f poveik\u012f \u2013 \u012fsivaizduokime, kiek daug mirus \u0161iam \u017emogui mes netenkame. Ta\u010diau atsid\u016br\u0119 greta tokio gedin\u010dio \u017emogaus, mes kartais save pastatome auk\u0161\u010diau, vertiname, kad \u010dia ka\u017ekas negerai su tuo \u017emogumi. Bet ar pagalvojame, kaip mes patys jaustum\u0117m\u0117s tokiomis aplinkyb\u0117mis, jeigu mums pasakyt\u0173, kad jau per ilgai gedi, jau susiimk, jau nustok.<\/p>\n\n\n\n Esu gird\u0117jusi toki\u0105 istorij\u0105: moteris kapin\u0117se tur\u0117jo pasista\u010diusi k\u0117dut\u0119 ir m\u0117gdavo eiti ten pas\u0117d\u0117ti. Po kurio laiko draugai nusprend\u0117 k\u0117dut\u0119 i\u0161ne\u0161ti, nes jiems atsibodo, kad moteris ilgai gedi, jie nor\u0117jo, kad ged\u0117jimo stadija tiesiog grei\u010diau baigt\u0173si. Kas atsitiko: moteris tiesiog jiems nebesakydavo, kad eina \u012f kapus. Ar \u012fsivaizduojate, kiek \u017emogus energijos i\u0161eikvoja ne tik ged\u0117jimui, bet ir to sl\u0117pimui, kad kit\u0173 akyse jis b\u016bt\u0173 tarsi normalus, kad b\u016bt\u0173 priimamas, kad neb\u016bt\u0173 atstumiamas? \u017dmogus tampa izoliuotas ir nebeturi i\u0161 kur sulaukti paramos, palaikymo, daugiau resurs\u0173. Susidaro u\u017eburtas ratas, kuriame \u017emogus gali \u012fstrigti.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Lietuvi\u0173 tauta turi labai gilias kap\u0173 tvarkymo tradicijas: kapai yra tarsi kruop\u0161\u010diai pri\u017ei\u016brimi, puosel\u0117jami g\u0117li\u0173 dar\u017eeliai. Ar tai yra tam tikra psichoterapija, ry\u0161io palaikymas su mirusiuoju?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Tai labai priklauso nuo \u017emogaus. Kap\u0173 kultas paplito 19 am\u017eiuje, o pas mus jis labai i\u0161ry\u0161k\u0117jo ir liko. Bet tai vis tiek individualu. Pa\u017ei\u016br\u0117kime \u012f jaunim\u0105 \u2013 jie kitaip reaguoja. Dabar jau ant kapo reikia kuo ma\u017eiau g\u0117lyn\u0173, kad kuo ma\u017eiau prie\u017ei\u016bros b\u016bt\u0173. Tai yra kult\u016brinis dalykas ir viskas, kas su tuo susij\u0119, taip pat kinta. Pats gyvenimo b\u016bdas kei\u010diasi, greit\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n \u2013 K\u0105 tai rei\u0161kia? Kad jaunoji karta, prarasdama ry\u0161\u012f su kapais, u\u017egniau\u017eia ged\u0117jim\u0105, kas ateityje gali i\u0161virsti psichoemocines problemas? O gal d\u0117l paspart\u0117jusio gyvenimo tempo jaunoji karta tiesiog apie mirusius ma\u017eiau galvoja?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Tikrai taip, galvoja ma\u017eiau, nes tiesiog n\u0117ra tam laiko: visko yra tiek daug, kad pagalvoti apie ka\u017ek\u0105, skirti d\u0117mesio, kad ir tas pa\u010dias g\u0117les pakeisti, kapus aprav\u0117ti yra papildomas laikas, papildoma energija, kurios \u017emogus jau nebeturi. Jis jau da\u017enai b\u016bna i\u0161sek\u0119s iki to.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 kitos pus\u0117s \u017emogaus psichoemicin\u0117 b\u016bsena taip pat labai priklauso ir nuo to, kiek jis turi vidini\u0173 resurs\u0173, palaikymo i\u0161 aplinkini\u0173, kaip jis anks\u010diau po netek\u010di\u0173 atsigaudavo. Juk netek\u010di\u0173 patiriame \u012fvairi\u0173: ir darbo, ir kitoki\u0173. Ai\u0161ku tai negali b\u016bti sulyginama su mylimo \u017emogaus netektimi. Bet pagal ankstesnes patirtis ir tai galime analizuoti.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kaip besikei\u010diantis gyvenimo b\u016bdas ir kap\u0173 kultas kei\u010dia m\u016bs\u0173 geb\u0117jim\u0105 u\u017ejausti \u017emog\u0173 netekties akivaizdoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Mes labai nejaukiai jau\u010diam\u0117s prie gedin\u010dio \u017emogaus, matome, kad jis nori pakalb\u0117ti apie mirus\u012f, bet mes ne\u017einome, kaip. Net ir u\u017euojautas reik\u0161dami nemaloniai jau\u010diam\u0117s. Da\u017enai sakome \u201eu\u017ejau\u010diu\u201c, \u201eb\u016bk stiprus\u201c, bet lyg vedame kartu prie to, kad tu grei\u010diau i\u0161eik i\u0161 ged\u0117jimo stadijos, susitvarkyk. Arba tenka gird\u0117ti \u2013 \u201e\u0161tai gerai i\u0161silaik\u0117 per laidotuves, neverk\u0117\u201c. Bet mes taip vertiname i\u0161 savo ta\u0161ko, nes mums nepatogu. Mes priprat\u0119 neigti pa\u010di\u0105 mirt\u012f \u2013 tokia dabartin\u0117 vakarieti\u0161ka kult\u016bra: greitas gyvenimo b\u016bdas, malonum\u0173 siekimas ir nemalonumo vengimas. Matomas akivaizdus b\u0117gimas nuo bet kokio nemalonumo, bet kokios minties apie mirt\u012f, apie sen\u0117jim\u0105, bet kok\u012f skausm\u0105. Tokiais atvejais i\u0161 karto geriame tablet\u0119, ie\u0161kome, kur grei\u010diau u\u017esimir\u0161ti, \u201e\u012flendame\u201c \u012f telefon\u0105, film\u0105 \u017ei\u016brime, kad tik apie tai nereik\u0117t\u0173 galvoti, kad tik nereik\u0117t\u0173 sustoti. Bet b\u016btent pasin\u0117rimas \u012f pat\u012f gedul\u0105 ir b\u016bna i\u0161silaisvinimas. Ne b\u0117gimas, ne min\u010di\u0173 nukreipimas, o pasin\u0117rimas ir leidimas sau jausti.<\/p>\n\n\n\n \u017dinoma, tai yra baisu, nes kartais \u017emon\u0117ms atrodo, kad jie i\u0161prot\u0117s nuo emocij\u0173. Jie, jausdami t\u0105 pat\u012f pykt\u012f, bijo, nes atrodo, kad jie nesugaudys pyk\u010dio ir jis prasiver\u0161 agresija. Ir tada jie bando t\u0105 pykt\u012f u\u017eslopinti, o \u010dia tas pats, kaip su kamuoliu, kur\u012f bandome panardinti \u012f vanden\u012f \u2013 kuo labiau kamuol\u012f spaudi, tuo didesne j\u0117ga jis i\u0161simu\u0161a. Tod\u0117l reikia mok\u0117ti atskirti elges\u012f ir emocij\u0105. Kai mes atskiriame \u0161iuos du dalykus, kad pyktis ir agresija n\u0117ra tas pats, tai mes leid\u017eiame sau jausti pykt\u012f, mes leid\u017eiame sau pasinerti. Taip, tai yra chaoti\u0161ka, tai nenusp\u0117jama ir beproti\u0161kai sunku, ir skauda, bet tik toks yra gijimo procesas. Niekaip kitaip nei\u0161eisime i\u0161 \u0161ito.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Gr\u012f\u017ekime dar prie ged\u0117jimo stadij\u0173, kurios aplinkiniams gali kelti \u012fvairi\u0173 min\u010di\u0173. Pavyzd\u017eiui, min\u0117jote apie dirbtinio ry\u0161io k\u016brim\u0105. Paprastai aplinkiniai pradeda kreivai \u017ei\u016br\u0117ti, kai tas dirbtinis ry\u0161ys, i\u0161 \u0161ono \u017ei\u016brint, pernelyg u\u017esit\u0119sia: pra\u0117jus metams \u017emogaus namuose vis dar p\u016bpso kalnai mirusio \u017emogaus daikt\u0173, i\u0161d\u0117styt\u0173 matomose vietose, neklojama mirusio lova, nevalomos dulk\u0117s ten, kur dar b\u016bdamas gyvas artimasis pra\u0117jo, kur liko jo p\u0117d\u0173, pir\u0161t\u0173 antspaudai. Kaip reik\u0117t\u0173 aplinkiniams reaguoti tokioje situacijoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Jokiu b\u016bdu negalima sakyti, kad \u010dia jau diagnoz\u0117 ar ka\u017ekas pana\u0161aus. Tai yra viena i\u0161 stadij\u0173, apie kuri\u0105 su \u017emogumi galime kalb\u0117ti. Tai yra ta pati der\u0117jimosi stadija, kuri rodo, kaip labai \u017emogui reikia ry\u0161io su mirusiuoju, rodo, koks buvo palaikymas, kad visi daiktai turi priminti ir palaikyti. Jam nuo to geriau, nes jis mato ir gauna tai, ko tr\u016bksta.<\/p>\n\n\n\n Ai\u0161ku, tai yra neigimas, dar nepri\u0117jimas prie tos stadijos, kad a\u0161 pasineriu \u012f ged\u0117jim\u0105, kad viskas \u2013 a\u0161 netekau. Tai dar yra neleidimas sau pripa\u017einti, kad vis d\u0117l to a\u0161 netekau, bet tai vyksta nes\u0105moningai. Pripa\u017einti sunku, nes yra baisu netekti pagalbos priemoni\u0173, baisu, kad \u017emogus nebetur\u0117s, kas t\u0105 poreik\u012f patenkina. Sud\u0117s jis tuos daiktus atgal \u2013 ir kas tada? \u017dmogui b\u016bna labai baisu.<\/p>\n\n\n\n Tokioje situacijoje reikia leisti \u017emogui i\u0161sikalb\u0117ti. Vien paklausus pamatysite, kaip nu\u0161vinta to \u017emogaus akys, kai jam leid\u017eiama apie tai pakalb\u0117ti be ka\u017ekokio nemalonumo, nepatogumo, be ka\u017ekoki\u0173 u\u017euomin\u0173, kad \u010dia ka\u017ekas negerai, be patologizavimo, o su supratimu, su meile, su pri\u0117mimu. \u012esivaizduokite, buvo tokia stipri meil\u0117 ir \u017emogus jos neteko. Juk smagu mums kalb\u0117ti apie mylim\u0105 \u017emog\u0173. O jeigu mes apie mirus\u012f nekalbame, susidaro \u012fsp\u016bdis, kad jis i\u0161nyko, bet tai netiesa \u2013 tas \u017emogus buvo, mes tur\u0117jo ry\u0161\u012f ir visi tie daiktai tai patvirtina.<\/p>\n\n\n\n Atvyk\u0119 \u012f gedin\u010dio \u017emogaus namus mes galime paklausti, kokia yra vieno ar kito daikto istorija. Kai parodome gedin\u010diam supratim\u0105, mes galime jam pad\u0117ti gyti, i\u0161eiti i\u0161 to. Ai\u0161ku, nereik\u0117t\u0173 tik\u0117tis, kad i\u0161 karto viskas ims ir pasikeis, bet leidimas b\u016bti ir jausti \u2013 yra pati prad\u017eia.<\/p>\n\n\n\n U\u017e gedint\u012f \u017emog\u0173 tvarkyti nam\u0173 tikrai nereikia \u2013 jis yra ne vaikas, suaug\u0119s \u017emogus. Galb\u016bt per t\u0105 pokalb\u012f galime u\u017emegzti artimesni ry\u0161\u012f. Gi matome, kad tas \u017emogus gyvena sustingusiame laike. Mums reikia su tuo sustingusiu laiku susipa\u017einti, kad u\u017emegztume ry\u0161\u012f su gedin\u010diu \u017emogumi. Tik tada galime kalb\u0117ti, klausti, galb\u016bt jis jau\u010diasi u\u017estrig\u0119s, kaip jis tai vertina, kiek jam tai padeda ir \u017ei\u016br\u0117ti, k\u0105 atsakys. Galb\u016bt tie i\u0161d\u0117styti daiktai padeda, galb\u016bt ir ne. Mes u\u017e t\u0105 \u017emog\u0173 nepaged\u0117sime ir nesutvarkysime, nes bus taip pat, kaip su min\u0117ta k\u0117de \u2013 \u017emogus prad\u0117s visa tai sl\u0117pti. O klausiant, ar tu jautiesi \u012fstrig\u0119s, ar tau reikia pagalbos \u2013 yra vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Kita efektyvi pagalba \u2013 EMDR terapija, kuri pakankamai greitai gali duoti rezultat\u0173. M\u016bs\u0173 nerv\u0173 sistema labai greitai pajunta gr\u0117sm\u0119 d\u0117l netekties ir tai vyksta nes\u0105moningame lygmenyje, nerv\u0173 sistemoje. Tiesiog neleid\u017eia paleisti. EMDR terapija gali pad\u0117ti \u0161iek tiek sutaisyti nerv\u0173 sistem\u0105.<\/p>\n\n\n\n Man patinka pavyzdys, kad m\u016bs\u0173 nerv\u0173 sistema kaip d\u016bm\u0173 detektorius. Kai d\u016bmus pajunta, ji signalizuoja, kad yra d\u016bm\u0173 pavojus ir reikia ka\u017ek\u0105 daryti. Kai \u012fvyksta didel\u0117 trauma, didelis stresas \u2013 \u0161ita sistema sugenda. Mes kepame blynus, o ji paleid\u017eia gaisro pavoj\u0173. EMDR terapija pataiko \u012f nerv\u0173 sistem\u0105 ir gedim\u0105 sutaiso.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Papasakokite pla\u010diau, kokia tai terapija ir kaip ji veikia?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Tai \u2013 ne gydymas vaistais. Tai aki\u0173 nujautrinimo ir perdirbimo terapija. Tai n\u0117ra kalb\u0117jimo terapija, kuri mums \u012fprasta ir \u017einoma. Tiesa, kognityvin\u0117 elgesio terapija irgi tokiais atvejais gali pad\u0117ti. Bet EMDR daug grei\u010diau padeda pasiekti rezultat\u0173. Tai yra aki\u0173 judesi\u0173 terapija. Kai \u017emogus patiria traum\u0105, jo smegenys pasikei\u010dia.<\/p>\n\n\n\n Geriausias pavyzdys gal b\u016bt\u0173 toks: \u012fsivaizduokite darb\u0105 kompiuteriu \u2013 j\u016bs atidarote vien\u0105 lang\u0105 ir j\u012f paliekate, atidarote kitus dokumentus, bet pirmasis langas ekrane vis i\u0161lenda ir i\u0161lenda. Taip pat yra ir su prisiminimais. M\u016bs\u0173 nerv\u0173 sistema \u012f tai reaguoja. Taikant EMDR terapij\u0105, mes \u0161\u012f lang\u0105, \u0161\u012f prisiminim\u0105 perkeliame i\u0161 darbin\u0117s aplinkos \u012f ilgalaik\u0119, j\u012f sutvarkome. Pana\u0161us procesas nat\u016braliai vyksta miego metu, tam tikroje stadijoje, kai vyksta greitas aki\u0173 judinimas \u012f \u0161alis.<\/p>\n\n\n\n Terapijos metu taip pat greitai \u012f \u0161alis judinant akis sutvarkomas traumuojantis prisiminimas. Vedant analogij\u0105 su kompiuterio atidarytu langu, terapija leid\u017eia \u0161\u012f lang\u0105 pavadinti, u\u017edaryti ir perkelti \u012f saugom\u0173 dokument\u0173 aplank\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar gali pats \u017emogus namuose \u0161ia terapija u\u017esiimti, ar tam reikia specialisto prie\u017ei\u016bros?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Tikrai reikia specialisto, nes tai n\u0117ra lengva pa\u010diam daryti ir nerekomenduojama, nes vis d\u0117l to tai yra grie\u017etas protokolas, kur\u012f turi atlikti specialistas. A\u0161 pati sau to nedary\u010diau. \u0160alia esantis specialistas padeda judinti akis, nes pa\u010diam tai atlikti pagal protokol\u0105 tokiu grei\u010diu ir tiek kart\u0173, kiek reikia \u2013 labai sud\u0117tinga. Ta\u010diau terapija, kaip rodo moksliniai tyrimai, yra veiksminga ir greitai duoda rezultat\u0173.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Kaip greitai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Paprastai u\u017etenka trij\u0173 sesij\u0173. Yra atlikti tyrimai su karo veteranais, turin\u010diais labai stiprius potrauminio streso sindromus. Jiems u\u017etekdavo 3-12 sesij\u0173, kad visi\u0161kai i\u0161nykt\u0173 simptomai. Tai yra labai stipri terapija.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Mes kalb\u0117jome apie skausmingai i\u0161gyvenam\u0105 ged\u0117jim\u0105, ta\u010diau yra kita dalis \u017emoni\u0173, kurie po artimojo mirties apskritai nejunta gilaus li\u016bdesio. A\u0161 kalbu apie \u017emones, kurie tur\u0117jo stipr\u0173 ry\u0161\u012f su artimuoju, bet jam mirus netektis n\u0117ra i\u0161gyvenama skausmingai: nesigraudinama, nes ry\u0161ys juntamas mintyse kalbantis su mirusiuoju, n\u0117ra stipraus netekties jausmo. K\u0105 tokia b\u016bsena rodo: ar tai yra individualus \u017emogaus ged\u0117jimo b\u016bdas, o gal tas tikrasis ged\u0117jimas dar neat\u0117jo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Tai yra unikalumas \u2013 kiekvienas \u017emogus gedi skirtingai. Tai irgi yra ged\u0117jimas ir tai yra normalu. Kuo mes ma\u017eiau patologizuosime, kuo ma\u017eiau etike\u010di\u0173 klijuosime, kad ka\u017ekas nenormalu \u2013 tuo bus mums lengviau, kalb\u0117tis apie tai bus papras\u010diau.<\/p>\n\n\n\n Kai sakote, kad yra \u017emogus, kuris vakare pasikalba su mirusiuoju \u2013 viskas yra tvarkoje. Pagrindinis matas yra pats \u017emogus, kaip jis pats vertina savo ged\u0117jim\u0105. Jeigu jam atrodo, kad ka\u017ekas ne taip \u2013 jis gali ie\u0161koti pagalbos, kurios tikrai yra: gali bendrauti su kitu \u017emogumi, galima jungtis prie gedin\u010di\u0173 grupi\u0173. Pavyzd\u017eiui, yra buriamos gedin\u010di\u0173 grup\u0117s po artim\u0173j\u0173 nusi\u017eudymo, po vaiko netekties. \u0160ie \u017emon\u0117s nori dalintis apie tai ir kalb\u0117ti, kalb\u0117ti, nes tai padeda. Taip \u017emogus ry\u0161\u012f vis dar jau\u010dia ir kartu grup\u0117se jau\u010dia palaikym\u0105, supratim\u0105.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar COVID-19 pandemija \u012fne\u0161\u0117 sumai\u0161ties ged\u0117jime, mirties pri\u0117mime? Juk yra daug \u017emoni\u0173, mirusiuosius atsi\u0117musi\u0173 plastikiniuose mai\u0161uose, prival\u0117jusi\u0173 k\u016bnus kremuoti, netur\u0117j\u0119 \u012fprast\u0173 budyni\u0173, atsisveikinimo ritual\u0173. Kaip tai veikia \u017emoni\u0173 emocin\u0119 sveikat\u0105 ir pat\u012f ged\u0117jimo proces\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Bendrai atsirado daugiau ie\u0161kan\u010di\u0173 profesionalios pagalbos, ir neb\u016btinai tik d\u0117l mir\u0161tan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173, k\u0105 rodo moksliniai tyrimai, kad n\u0117ra skirtumo, kaip vyksta apeigos \u2013 poveikis ged\u0117jimui nenustatytas. Tiesiog tai visi\u0161kai nesvarbu. A\u0161 tikiu, kad svarbiausia, jog artimieji gal\u0117t\u0173 rinktis, kaip jiems yra patogiau. Nes jeigu \u017emogus yra ver\u010diamas, nors nenori to daryti \u2013 jis jaus diskomfort\u0105. Bet jei \u017emogus gali pasirinkti, jis gali ged\u0117ti taip, kaip jam patogu: ar namuose, ar prie kapo, o gal ant kalno, o gal urn\u0105 \u0161alia pasid\u0117j\u0119s.<\/p>\n\n\n\n O laidojimo ritualai strukt\u016bruoja vis\u0105 pasikeitim\u0105, padeda. Kremavimas padeda grei\u010diau pamir\u0161ti, kas gali likti i\u0161 k\u016bno. Tai atspindi m\u016bs\u0173 kult\u016br\u0105, kuri stengiasi pab\u0117gti. Greta yra finansinis aspektas, kad yra pigiau kremuoti. Ir m\u016bs\u0173 kult\u016bra juda link to, kad ged\u0117jimas trump\u0117ja ir tampa u\u017edaru asmeniniu reikalu.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Ar tas asmeninis li\u016bd\u0117jimas nesprogs ateityje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Tai priklauso nuo to, kiek \u017emogus turi resurs\u0173, kok\u012f ry\u0161\u012f tur\u0117jo su mirusiu asmeniu, ir kiek aplinka padeda, priima, palaiko. Gali keistis laidojimo apeigos, tradicijos \u2013 nat\u016bralu, kad tai kei\u010diasi. B\u016bt\u0173 keista, jeigu b\u016bt\u0173 prie\u0161ingai.<\/p>\n\n\n\n Laidotuv\u0117s padeda priimti mirties fakt\u0105, gauti paramos, palaikymo. A\u0161 pati per pandemij\u0105 netekau 99 met\u0173 mo\u010diut\u0117s. Buvo tuo metu grie\u017eti reikalavimai, kai laidotuv\u0117se gal\u0117jo dalyvauti iki 10 \u017emoni\u0173. O a\u0161 tuo metu laukiausi ir iki gimdymo buvo lik\u0119 paskutiniai m\u0117nesiai. A\u0161 tegal\u0117jau skirti 10 min. prie\u0161 pat i\u0161ne\u0161ant karst\u0105 su mo\u010diute atsisveikinti, po to procesija greitai pajud\u0117jo, palaidojom ir viskas. Ko man labiausiai tr\u016bko, tai visos gimin\u0117s palaikymo, kas b\u016bdavo per visas laidotuves. T\u0173 vis\u0173 tet\u0173, pa\u0161nekesi\u0173, apsikabinim\u0173. D\u0117l to \u017emon\u0117ms gali tr\u016bkti resurs\u0173, gaunam\u0173 i\u0161 aplinkos. Galime bandyti tai kurti per turimas technologines priemones, bet nebus tas pats, nes apsikabinimo netur\u0117si, vis\u0173 \u017emoni\u0173 nepamatysi \u2013 kas per laidotuves yra svarbu.<\/p>\n\n\n\n \u2013 Pastaruoju metu \u017emon\u0117s stengiasi \u012f laidotuves nebeve\u017eti vaik\u0173, kad jie i\u0161saugot\u0173 gyvo artimo \u017emogaus prisiminim\u0105, ne gulin\u010dio karste. Tinkamas toks sprendimas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n \u2013 Taip mes augant\u012f \u017emog\u0173 izoliuojame nuo realyb\u0117s. Kokios to pasekm\u0117s? Tyrimai rodo, kad jaunuoli\u0173 grup\u0117je padaug\u0117ja smurto aprai\u0161k\u0173. Kai \u017emogus nemato nat\u016bralaus gyvenimo proceso, kas yra gimimas, augimas ir mirtis, jis i\u0161sibalansuoja ir nebe\u017eino, kas yra tikra. Jeigu jam neparodo vienos realyb\u0117s dalies \u2013 kaip jam \u017einoti? Jis jau\u010dia nerim\u0105, jau\u010dia, kad ka\u017ekas yra ne taip, jam ka\u017eko tr\u016bksta. Visi tarsi ka\u017ek\u0105 \u017eino, o jis \u2013 ne. Jis gali jaustis ir apgautas, gali prad\u0117ti nebepasitik\u0117ti. Tai yra realyb\u0117s neigimas, o vaikai tikrai gerai supranta ir nereaguoja tiek, kiek mes \u012fsivaizduojame, kad jie gali reaguoti. Jiems tai yra nat\u016bralu ir jie nori, kad su jais kalb\u0117t\u0173 kaip su suaugusiais \u017emon\u0117mis: mir\u0117, daugiau nebebus ir mes dabar tur\u0117sime ka\u017ekaip gyventi be to \u017emogaus. Pasakyti, kad man li\u016bdna, paklausti, kaip tu jautiesi. Prisiminus mirus\u012fj\u012f, pajutus li\u016bdes\u012f, galima pasi\u016blyti vaikui kartu i\u0161kepti pyrag\u0105, kur\u012f kepdavo mo\u010diut\u0117 ar teta ir j\u0105 taip prisiminti, pamin\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Beje, kitos teorijos, nagrin\u0117jan\u010dios pat\u012f ged\u0117jim\u0105, akcentuoja prasm\u0117s radim\u0105, pamin\u0117jim\u0105. Pavyzd\u017eiui, mo\u010diut\u0117 kepdavo didelius storus blynus ir a\u0161 j\u0105 pamin\u0117dama kiekvien\u0105 kart\u0105 i\u0161sikepu tok\u012f blyn\u0105, nes man smagu j\u0105 prisiminti, man skanus blynas. Gal mir\u0119s \u017emogus ka\u017ek\u0105 kit\u0105 mok\u0117jo daryti ir mes, j\u012f prisimindami, pamin\u0117dami, ta veikla u\u017esiimame. \u012evairiai \u017emones ged\u0117jimas \u012fkvepia. Galb\u016bt, jeigu \u017emogus mir\u0117 nuo ka\u017ekokios ligos, artimuosius tai gali paskatinti \u012fkurti specialius fondus, kurie pad\u0117t\u0173 kitiems, su ta pa\u010dia liga kovojantiems. Galima rasti \u012fvairi\u0173 prasmi\u0173, tik \u017emogus pats turi savyje pasikapstyti, kad tai atrast\u0173 ir leist\u0173 sau jausti netekt\u012f. Tada jis gali atjausti ir kitus gedin\u010dius, ir suprasti, kad jis gal gali duoti ka\u017ek\u0105 kitiems.<\/p>\n\n\n\n Interviu publikuotas 2022 lapkrit\u012f. Nuoroda: https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/sveikata\/682\/1810207\/gedejimo-stadijos-kaip-jas-atpazinti-susitaikyti-su-netektimi-ir-kas-rodo-kad-gedint-jau-yra-perzengta-riba<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" V\u0117lini\u0173 dien\u0105 lankydami kapus mes prisimename artimus mirusiuosius. Vieniems netekties skausmas jau i\u0161gyventas, kiti, degdami \u017evak\u0119 ant kapo, ir \u0161iandien braukia a\u0161ar\u0105, vis dar gedi. … <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":13120,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[83,190],"tags":[114,109,184,87,26,191,362,363,81,374,71,18],"class_list":["post-13119","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pagalba-sau","category-psichologas","tag-pagalbaseimai","tag-psichologas-2","tag-emdr-terapija","tag-gedejimas","tag-nerimas","tag-psichologas-internetu","tag-psichologas-online","tag-psichologe-ruta-navicke","tag-psichologines-konsultacijos","tag-psichoterapija","tag-saviverte","tag-trauma","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/gedejimas-e1673346818749.png?fit=940%2C625&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13119","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13119"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13119\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":13122,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13119\/revisions\/13122"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13120"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13119"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13119"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13119"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}