Aukl\u0117ti ir drausminti vaikus ar gyventi kartu ir auginti save bei vaik\u0105? Deja, nei vienas, nei kitas kelias nelengvas. Skirtumas tas, kad pirmu atveju mes save pastatome auk\u0161\u010diau, tarsi \u012f ekspert\u0173, \u017einov\u0173 pozicij\u0105, o antru \u2013 bandome pasitik\u0117ti, kad \u017emogus i\u0161 prigimties siekia kurti ry\u0161\u012f, nori bendradarbiauti ir \u012fne\u0161ti savo ind\u0117l\u012f \u012f bendr\u0105 veikl\u0105, prisid\u0117ti prie bendros gerov\u0117s. <\/p>\n\n\n\n
Vis daugiau t\u0117v\u0173 vaikus augina daug laisviau, nei buvo aukl\u0117ti patys. \u0160ioje kelion\u0117je i\u0161kyla begal\u0117 i\u0161\u0161\u016bki\u0173, nes nenorime daryti taip, kaip dar\u0117 m\u016bs\u0173 t\u0117vai, o da\u017enai pamatome, kad pasielg\u0117me b\u016btent taip. Kaip aukl\u0117ti, kad nereik\u0117t\u0173 bauginti ir grasinti, o vaikai patys nor\u0117t\u0173 daugiau bendradarbiauti su mumis, kalbame su psichologe, sertifikuota mindfulness mokytoja, s\u0105moningos t\u0117vyst\u0117s (Aware parenting) instruktore R\u016bta Navicke.<\/p>\n\n\n\n
R\u016bta, grei\u010diausiai sutiksite, kad negalime u\u017eauginti vaik\u0173 j\u0173 nedrausmindami. Visgi daugelis \u0161iuolaikini\u0173 t\u0117v\u0173 ie\u0161ko \u0161velnesni\u0173 disciplinos alternatyv\u0173, nei buvo m\u016bs\u0173 vaikyst\u0117je. Kai kurie apskritai stengiasi duoti vaikams kuo daugiau laisv\u0117s. Tad kiek jos, j\u016bs\u0173 nuomone, reik\u0117t\u0173 vaikui?<\/strong> O prierai\u0161ioji t\u0117vyst\u0117 yra kilusi i\u0161 humanistinio, \u017emogaus poreikius ir autenti\u0161kum\u0105 vertinan\u010dio po\u017ei\u016brio. Kai pa\u017evelgiame i\u0161 tokios istorin\u0117s perspektyvos, pamatome, kad gyvename labai dideli\u0173 poky\u010di\u0173 metu, tod\u0117l suprantame, kod\u0117l t\u0117vams taip sunku. <\/p>\n\n\n\n Ta\u010diau sutiksite, kad vaikui bet kuriuo atveju reikalingos ribos?<\/strong> Kod\u0117l paranku vietoj grie\u017eto tono pasitelkti \u017eaismingum\u0105?<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Kai \u0161aukiame arba piktai kalbame su vaiku, tai galime \u012fsivaizduoti, kad m\u016bs\u0173 mobilusis ry\u0161ys tr\u016bkin\u0117ja, d\u0117l to prastai vieni kitus girdime, nepavyksta susikalb\u0117ti. Tod\u0117l svarbu \u201einvestuoti\u201c \u012f ry\u0161\u012f ir kaskart j\u012f vis atkurti arba \u201eperskambinti\u201c. \u0160is vaizdinys padeda ir t\u0117vams akimirkai nurimti arba bent sustoti. Vaikai geriausiai supranta \u017eaidimo kalb\u0105 \u2013 jiems viskas gali b\u016bti \u017eaidimas. Da\u017enai patys mums sufleruoja, kaip galima linksmai pa\u017evelgti \u012f situacij\u0105. Pavyzd\u017eiui, at\u017eala nenori u\u017esid\u0117ti skryb\u0117l\u0117s. Galime apsimesti, kad ne\u017einome, ant kurios vietos j\u0105 reikia d\u0117ti. Bandome ant kojos, rankos ir kalbame, kad niekaip nepavyksta. Galime tai daryti su vaiko m\u0117gstamu \u017eaisliuku. Arba apsimesti, kad skryb\u0117l\u0117 krinta i\u0161 rank\u0173 ir niekaip nepavyksta jos nulaikyti. \u017dongliruodami skryb\u0117le pasteb\u0117kite, ar vaikas juokiasi. Jeigu taip, vadinasi, jums pavyko, ir grei\u010diausiai skryb\u0117l\u0117 galiausiai atsidurs reikiamoje vietoje. <\/p>\n\n\n\n K\u0105 patartum\u0117te greitai suirzstantiems t\u0117vams, sakantiems, kad jiems sunku i\u0161likti d\u017eiugiems ir \u017eaismingiems? <\/strong> <\/p>\n\n\n\n Da\u017enai t\u0105 gird\u017eiu i\u0161 mano konsultuojam\u0173 t\u0117v\u0173. Neretai, kai pasi\u016blau \u017eaisming\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, jie skund\u017eiasi, kad ir taip po dienos darb\u0173 neturi j\u0117g\u0173, o \u010dia dar vaik\u0105 linksminti reikia. Tada klausiu, o kada paskutin\u012f kart\u0105 dar\u0117te tai, kas jums suteik\u0117 d\u017eiaugsmo? S\u0105moningos t\u0117vyst\u0117s filosofijoje akcentuojamas vis\u0173 \u0161eimos nari\u0173 poreiki\u0173 balansas. Ne tik vaik\u0173. Prisiminkite t\u0105 jausm\u0105, kada juokavote paskutin\u012f kart\u0105 ir buvo linksma bei lengva. Kai m\u016bs\u0173 poreikiai patenkinti, lengvumas ir \u017eaismingumas ne atima energij\u0105, o jos suteikia. Jeigu i\u0161 prad\u017ei\u0173 sunku b\u016bti \u017eaismingam, bent pasteb\u0117kite linksmas situacijas \u2013 vaikai nuolat j\u0173 sukuria. Pasijuokite kartu. V\u0117liau gal pavyks ir patiems ka\u017ek\u0105 linksmo sugalvoti. Nespauskite sav\u0119s, jeigu nepavyksta arba nesinori. Leiskite sau su meile ir atjauta priimti tai, kaip jau\u010diat\u0117s, net \u012fsivardykite \u2013 dabar nenoriu \u017eaisti. Kur ir kada suaugusieji praranda \u017eaismingum\u0105?<\/strong> Koki\u0173 dar \u017eaidim\u0173 gal\u0117tum\u0117te pasi\u016blyti t\u0117vams?<\/strong> Interviu publikuotas \u017eurnale PRIE KAVOS pataria mamai ir vaikui 2022\/4, \u017eurnalist\u0117 Laura Auksutyt\u0117. Aukl\u0117ti ir drausminti vaikus ar gyventi kartu ir auginti save bei vaik\u0105? Deja, nei vienas, nei kitas kelias nelengvas. Skirtumas tas, kad pirmu atveju mes … <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":13126,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[190,185],"tags":[105,114,115,106,184,9,191,362,363,81,71,18],"class_list":["post-13123","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologas","category-tevyste","tag-awareparenting","tag-pagalbaseimai","tag-pagalbatevams","tag-samoningatevyste","tag-emdr-terapija","tag-psichologas","tag-psichologas-internetu","tag-psichologas-online","tag-psichologe-ruta-navicke","tag-psichologines-konsultacijos","tag-saviverte","tag-trauma","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/family-e1673350977302.png?fit=940%2C639&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13123","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13123"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13123\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":13349,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13123\/revisions\/13349"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13126"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13123"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13123"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13123"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Taip, tikrai, vaik\u0173 auginimas neatsiejamas nuo j\u0173 drausminimo. Daugumai t\u0117v\u0173 \u010dia kyla daugiausia
klausim\u0173 ir sunkum\u0173. Konsultuodama juos ir i\u0161girdusi skundus, kad vaikas elgiasi nepageidaujamai, visuomet si\u016blau prad\u0117ti nuo prad\u017ei\u0173. Pa\u017ei\u016br\u0117kime, kaip atsiranda tas nepageidautinas elgesys. Ir a\u0161 ne \u0161iaip sau vartoju \u017eod\u012f nepageidautinas. Jeigu apklaustume t\u0117vus, k\u0105 jie laiko netinkamu elgesiu, sulauktume labai \u012fvairi\u0173 atsakym\u0173: nuo verkimo vie\u0161oje vietoje iki trupinimo ant sofos ir pan. A\u0161 matau
du variantus. Pirmasis, kai vaik\u0105 reikia saugoti, kad pats ar aplinkiniai nenukent\u0117t\u0173, neb\u016bt\u0173 sugadinami daiktai; antrasis \u2013 kai mes norime, kad at\u017eala i\u0161mokt\u0173 elgtis taip, kaip norime, pageidaujame. D\u0117l saugumo klausim\u0173 nekyla, ta\u010diau antruoju atveju kiekvienas t\u0117tis ar mama skirtingai \u012fsivaizduoja, kas galima, o ko ne. Kiekviena \u0161eima turi savo tradicijas ir elgesio b\u016bdus, kurie jai priimtini (kitai \u0161eimai tie patys dalykai gali b\u016bti nepriimtini). Tod\u0117l pabr\u0117\u017eiu \u2013 n\u0117ra gra\u017eaus ar negra\u017eaus elgesio \u2013 yra m\u016bs\u0173 pageidautinas ir nepageidautinas elgesys. Pavyzd\u017eiui, pie\u0161imas ant sien\u0173. Vienai \u0161eimai tai b\u016bt\u0173 visi\u0161ka katastrofa, o kita vaikui gali paruo\u0161ti speciali\u0105 erdv\u0119 ar vis\u0105 sien\u0105, kur jis pie\u0161t\u0173. Kita vertus, \u017eodis drausminimas arba disciplina kil\u0119s i\u0161 senov\u0117s graik\u0173 kalbos ir rei\u0161kia \u012fsitraukim\u0105 \u012f mokymosi proces\u0105 per instrukcijas gaunamas i\u0161 kito asmens. Tokiu b\u016bdu drausminimas nerei\u0161kia ka\u017eko nuolatin\u012f draudim\u0105, kad negalima to ir to ir to. Ne. Tai rei\u0161kia santyk\u012f, per kur\u012f perduodamos \u017einios, kuriamas pasitik\u0117jimo ry\u0161ys ir abipusis bendradarbiavimas \u012fsitraukiant abiems.<\/p>\n\n\n\n
Norite pasakyti, kad laisv\u0117 ir ribos yra gana reliatyvus, kiekvienos \u0161eimos savaip nusistatomas dalykas?<\/strong>
Kaip jau min\u0117jote, mes i\u0161 ties\u0173 buvome auginami, aukl\u0117jami kitaip, nei tai daro dabartiniai t\u0117vai. Ir nenuostabu \u2013 nebuvo tiek informacijos, kaip auginti, buvo daugiau fizini\u0173 bausmi\u0173, nes m\u016bs\u0173 t\u0117vai mus augino taip, kaip augo patys. Ta\u010diau jie dar\u0117 geriausia, k\u0105 gal\u0117jo, su ta informacija, kuri\u0105 tur\u0117jo. \u0160iuolaikiniams t\u0117vams sunku ne tik d\u0117l informacijos gausos, bet ir d\u0117l to, kad nenori eiti lengviausiu keliu bei auginti savo vaikus taip, kaip patys augo. Ta\u010diau vaikyst\u0117je susiformav\u0119 elgesio modeliai yra labai giliai \u012fsi\u0161aknij\u0119 ir juos pakeisti reikia daug pastang\u0173 bei s\u0105moningumo. Tod\u0117l t\u0117vai da\u017enai puola nuo vieno kra\u0161tutinumo prie kito \u2013 nuo grie\u017eto aukl\u0117jimo, kaip patys buvo aukl\u0117jami, iki visk\u0105 leid\u017eian\u010dio ir nedrausminan\u010dio bendravimo su vaiku, nes dar ne\u017eino, kaip kitaip aukl\u0117ti.
Tai puikiausiai atsispindi psichologijos teorijose. S\u0105moningos t\u0117vyst\u0117s filosofijos k\u016br\u0117ja dr. Aletha Solter i\u0161skyr\u0117 du pagrindinius t\u0117vyst\u0117s tipus: populiari\u0105j\u0105 ir klasikin\u0119 prierai\u0161i\u0105j\u0105. Savo sukurt\u0105 s\u0105moningos t\u0117vyst\u0117s filosofij\u0105 ji priskyr\u0117 kaip prierai\u0161iosios t\u0117vyst\u0117s atmain\u0105. Populiarioji t\u0117vyst\u0117 ir b\u016bt\u0173 tas b\u016bdas, kuriuo daugelis buvome aukl\u0117ti \u2013 ji kilusi i\u0161 mechaninio, bihevioristinio po\u017ei\u016brio \u012f \u017emog\u0173, manant, kad j\u012f
galima i\u0161dresiruoti, u\u017eprogramuoti, jog elgt\u0173si taip, kaip norime. Taip, kaip mums patogu. <\/p>\n\n\n\n
Leisti vaikui visk\u0105 n\u0117ra pats geriausias sprendimas \u2013 be ai\u0161ki\u0173 rib\u0173 nesijau\u010dia saugus. Kita vertus, vis\u0105 laik\u0105 kontroliuojamas gali nei\u0161siugdyti vidin\u0117s stipryb\u0117s ir patirties spr\u0119sti u\u017e save ir prisiimti atsakomyb\u0119. Kaip sako dr. A. Solter, \u201edauguma elgesio problem\u0173 kyla ne d\u0117l disciplinos tr\u016bkumo, bet d\u0117l ry\u0161io \/ santykio stygiaus. Vaikams m\u016bs\u0173 meil\u0117s ir d\u0117mesio daugiausia reikia tada, kai atrodo, kad jie ma\u017eiausiai to nusipelno.\u201c Vaikui reikia, kad kas nors suteikt\u0173 jam informacijos, b\u016bt\u0173 parama, kai jam sunku, ar tiesiog pasi\u016blyt\u0173, kaip kitaip patenkinti vien\u0105 arba kit\u0105 poreik\u012f. Tod\u0117l i\u0161 principo reikalingos ne ribos kaip tokios, o bendravimas. Juk mes savo partneriams j\u0173 ne nustatin\u0117jame, o komunikuojame, kaip nor\u0117tume, kad b\u016bt\u0173, ir diskutuojame, derim\u0117s, kaip tai \u012fgyvendinti. Taip ir su vaikais. Kaip \u0161i diskusija su at\u017ealomis atrodo
realyb\u0117je? Konsultuodama t\u0117vus visuomet stengiuosi i\u0161siai\u0161kinti, kaip atsiranda tas nepageidautinas
vaiko elgesys. Pirma, at\u017ealai gali tr\u016bkti informacijos, kad, pavyzd\u017eiui, negalima pie\u0161ti ant sien\u0173 arba trupinti ant sofos. Antra, vaikas gali tur\u0117ti teis\u0117t\u0105 poreik\u012f, tarkime, d\u0117mesio, maisto, \u0161ilumos, savaranki\u0161kumo, \u012fsitraukimo \u012f veikl\u0105, b\u016bti naudingam ir pan. Tre\u010dia, jam gali b\u016bti susikaup\u0119 jausm\u0173 \u2013 gal i\u0161sigand\u0119s ar nusimin\u0119s, gal pavydi, pyksta, nepavyksta ka\u017eko atlikti \u2013 ir k\u016bnas \u0161ias emocijas i\u0161rei\u0161kia nepageidaujamu elgesiu. Tod\u0117l reaguojant \u012f vaik\u0173 elges\u012f svarbu atsi\u017evelgti \u012f tai, kas gi i\u0161 ties\u0173 vyksta su jais. Galb\u016bt pakaks suteikti tos tr\u016bkstamos informacijos, ir elgesys pasikeis. O galb\u016bt at\u017ealai reikia, kad pab\u016btum\u0117te kartu ir tokiu b\u016bdu pad\u0117tum\u0117te i\u0161lieti susikaupusias emocijas. O gal pasteb\u0117jus poreik\u012f reik\u0117t\u0173 atrasti kitok\u012f b\u016bd\u0105 j\u012f patenkinti. Pavyzd\u017eiui, pie\u0161ti kreidel\u0117mis lauke ant trinkeli\u0173 arba paruo\u0161ti viet\u0105, kur jis gal\u0117t\u0173 valgyti. Sakykim, ma\u017e\u0105 k\u0117dut\u0119 ir staliuk\u0105 (ir sienos ar sofa nenukent\u0117s). Bene da\u017eniausias t\u0117v\u0173 skundas: \u201eKad ir kiek a\u0161 sakau nustoti, jis vis tiek daro savo.\u201c Taip, vaikai, ypa\u010d ma\u017ei, ne visada reaguoja \u012f aplinkini\u0173 pra\u0161ymus. Kartais juos reikia tiesiog fizi\u0161kai sulaikyti. Ir nereikia bijoti savo galios. Tik svarbu j\u0105 atskirti nuo smurto. Pavyzd\u017eiui, jeigu vaikas mindo g\u0117les ir nereaguoja \u012f pra\u0161ymus nustoti, nelieka nieko kito, kaip tik j\u012f i\u0161ne\u0161ti i\u0161 tos vietos. \u017dinoma, tai reik\u0117t\u0173 daryti \u0161velniai, kalbant su juo. Galima bandyti paai\u0161kinti taip: \u201eMa\u017euti, a\u0161 nenoriu, kad tu mindytum g\u0117lyn\u0105, taip g\u0117l\u0117s mir\u0161ta ir j\u0173 nelieka. Turiu tave paimti i\u0161 \u010dia, nes matau, kad tau sunku
susilaikyti.\u201c Tai yra mylinti riba. Mes visa tai darome su meile ir r\u016bpes\u010diu. Turime suprasti, kad normalu, jog pak\u0117l\u0119 vaik\u0105 galime sulaukti visos palet\u0117s jo emocij\u0173. Jeigu jam reikia jas i\u0161leisti, galime kartu i\u0161b\u016bti arba reaguoti \u017eaismingai. Pak\u0117l\u0119 vaik\u0105 prad\u0117ti ie\u0161koti, kur \u010dia tas i\u0161jungimo mygtukas: gal bamboje, ausyje,
gal rankyt\u0117je. Vaikai yra apsupti \u012fvairi\u0173 \u017eaisl\u0173, kurie turi \u012fjungimo ir i\u0161jungimo mygtukus.
Tod\u0117l greitai perpranta \u0161\u012f \u017eaidim\u0105 ir pradeda juoktis. Taip kuriamas ry\u0161ys ir vaikas gal nenor\u0117s mindyti g\u0117lyno. <\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
T\u0117vyst\u0117 atima daug energijos, ypa\u010d kol vaikai labai ma\u017ei. Ta\u010diau jiems augant rekomenduoju vis labiau prisiminti ir savo poreikius bei norus. Niekam nebus naudos, jeigu sukand\u0119 dantis bandysite padaryti tai, ko visai nenorite. Tai atspindi j\u016bs\u0173 i\u0161vaizda, balso tonas ir vaikai puikiai mato. Jie kartais b\u016bna atkakliai reikl\u016bs ir irzl\u016bs, siekdami m\u016bs\u0173 autenti\u0161kumo, t. y., kad m\u016bs\u0173 veiksmai sutapt\u0173 su tuo, k\u0105 sakome ir galvojame. Kai vaikai mato, kad mes suvokiame ir tenkiname savo poreikius, gali i\u0161 m\u016bs\u0173 mokytis, kad vis\u0173 poreikiai yra svarb\u016bs. Pastebiu, kad t\u0117vai da\u017enai atskiria veiklas ir sako \u201e\u010dia vaik\u0173 \u017eaidimas\u201c \u2013 tarsi netinka suaugusiesiems. Ir ne\u012fsitraukia \u012f jas. \u017dinoma, yra \u017eaidim\u0173, kurie dabar mums ne\u012fdom\u016bs arba pabosta daug kart\u0173 \u017eaid\u017eiant. Ta\u010diau tikrai galime prisiminti i\u0161 vaikyst\u0117s, k\u0105 patikdavo \u017eaisti, ir pasi\u016blyti tai vaikui. Da\u017enai rekomenduoju keisti \u017eod\u012f \u201e\u017eaidimas\u201c \u012f eksperimentas, nes b\u016btent tai ir yra, kuo vaikai u\u017esiima. Jie ai\u0161kinasi, kaip veikia daiktas, arba siekia i\u0161mokti naudotis vienu ar kitu \u012frankiu, tobulina \u012fg\u016bd\u017eius. \u017dodis \u201eeksperimentas\u201c leid\u017eia pa\u017eadinti smalsum\u0105 \u2013 o k\u0105 \u0161\u012f kart\u0105 vaikas stengiasi i\u0161siai\u0161kinti? Kok\u012f poreik\u012f dabar tenkina? Tai leid\u017eia pa\u017einti geriau vaik\u0105, kas jam \u0161iuo metu \u012fdomu, ir jei mums nepatinka veikla, kuria u\u017esiima, lengviau galime pasi\u016blyti alternatyv\u0105.
<\/p>\n\n\n\n
Jeigu pastebite, kad vaikai tampa labai aktyv\u016bs ir linksmi (da\u017eniausiai prie\u0161 mieg\u0105), kelet\u0105 minu\u010di\u0173 pa\u017eaiskite sl\u0117pyni\u0173 arba pagalvi\u0173 kovas. \u017dinoma, gali b\u016bti, kad atk\u016brus ry\u0161\u012f, vaikai pasijus labai artimi ir tur\u0117s galimyb\u0119 i\u0161lieti susikaupusias sunkias emocijas. Tam gali reik\u0117ti nubr\u0117\u017eti mylin\u010dias ribas ir i\u0161klausyti
besiver\u017eian\u010dias emocijas. O jei jau\u010diate, kad vaikas labai m\u0117gsta kontroliuoti, nori, kad viskas b\u016bt\u0173 pagal j\u012f, galite pa\u017eaisti galios apsikeitimo \u017eaidim\u0173. Ma\u017eesnius galite pane\u0161ioti ant nugaros, kad sakyt\u0173, \u012f kuri\u0105 pus\u0119 sukti, kaip greitai eiti. Jeigu pasteb\u0117jote, kad vaikas tarsi suma\u017e\u0117jo (tai gali nutikti gimus broliukui ar sesutei arba \u012fvykus kitiems dideliems poky\u010diams), neg\u0117dinkite ir neverskite jo elgtis taip, kaip anks\u010diau. Prie\u0161ingai \u2013 paimkite ant rank\u0173, pas\u016bpuokite kaip anks\u010diau, padainuokite lop\u0161in\u0119 arba pa\u017eaiskite pir\u0161teli\u0173 \u017eaidimus, pamaitinkite. Leiskite pab\u016bti \u201ema\u017eam\u201c, priimkite tai kaip \u017eaidim\u0105, su meile ir d\u0117mesiu.
Jeigu vaikas nenori valytis dant\u0173, galima apsimesti, kad ne\u017einote, kur jo dantys \u2013 apsimesti, kad valote p\u0117dutes arba ausytes. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 elkit\u0117s \u017eaismingai, darykite kvailystes arba bet k\u0105, nuo ko jie ir j\u016bs juoksit\u0117s. Juokas paleid\u017eia per dien\u0105 susikaupusius jausmus ir leid\u017eia atsipalaiduoti. O atsipalaidav\u0119 vaikai (o taip pat ir suaugusieji) tampa sukalbamesni, lengviau u\u017emiega ir ramiau miega nakt\u012f.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"