{"id":13129,"date":"2023-01-10T11:54:29","date_gmt":"2023-01-10T11:54:29","guid":{"rendered":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/?p=13129"},"modified":"2025-05-09T09:56:46","modified_gmt":"2025-05-09T09:56:46","slug":"savo-gyvenimuose-tiek-daug-darome-ir-taip-mazai-buname","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/savo-gyvenimuose-tiek-daug-darome-ir-taip-mazai-buname\/","title":{"rendered":"Interview published in EDITA magazine: \"We are doing so much in our lives and so little just being\""},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eNeturite laiko sportuoti \u2013 i\u0161m\u0117ginkite d\u0117mesing\u0105 judes\u012f\u201c \u2013 kvie\u010dia psicholog\u0117, sertifikuota mindfulness mokytoja <strong>R\u016bta Navick\u0117.<\/strong> Kas yra d\u0117mesingas judesys, koki\u0105 naud\u0105 gauname i\u0161mok\u0119 s\u0105moningai, o ne automati\u0161kai jud\u0117ti ir kalbam\u0117s su pa\u0161nekove.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>R\u016bta, prad\u0117kime nuo termin\u0173 \u2013 kas yra laikoma d\u0117mesingu jud\u0117jimu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Galime sutikti daug pavadinim\u0173: d\u0117mesingas judesys, \u012fsis\u0105monintas judesys arba s\u0105moningas judesys. I\u0161 esm\u0117s, \u0161ie visi terminai kalba apie jud\u0117jim\u0105, kur\u012f gal\u0117tume laikyti tam tikra meditacija. Man labiausiai patinka apibr\u0117\u017eimas, kai sakoma, kad tai d\u0117mesingai \u012fsis\u0105monintas judesys. I\u0161 esm\u0117s, tai \u012fsitraukimas \u012f bet koki\u0105 fizin\u0119 veikl\u0105 tuo pa\u010diu vis\u0105 savo d\u0117mes\u012f (kiek tik \u012fmanoma) sutelkiant \u012f k\u016bno judesius ir kv\u0117pavim\u0105. Nor\u0117\u010diau pabr\u0117\u017eti, kad kv\u0117pavimas taip pat yra jud\u0117jimas \u2013 kv\u0117puojant juda pilvo, diafragmos ir \u0161onkauli\u0173 raumenys. Kitaip tariant, d\u0117mesingai \u012fsis\u0105monindami judes\u012f mes stebime ir jau\u010diame, k\u0105 daro k\u016bnas, kai judame. Kai tik d\u0117mesys nukrypsta, mes j\u012f \u0161velniai, draugi\u0161kai gr\u0105\u017einame \u012f kv\u0117pavimo ir judesio steb\u0117jim\u0105. Tai nerei\u0161kia, kad a\u0161 tiesiog automati\u0161kai atlieku ka\u017ekok\u012f judes\u012f, \u017einau kaip j\u012f atlikti ir n\u0117ra \u010dia k\u0105 steb\u0117ti. Tam ir reikalingas d\u0117mesingumas ir \u012fsis\u0105moninimas \u2013 kai mes per daug visk\u0105 automati\u0161kai atliekame, atrodo, kad nejau\u010diame gyvenimo skonio, laikas i\u0161tirpsta ir niekuo nepavyksta pasim\u0117gauti. D\u0117mesingai \u012fsis\u0105moninant judes\u012f tarsi gr\u012f\u017etame \u012f savo k\u016bn\u0105, atkreipiame \u012f j\u012f d\u0117mes\u012f, stipriname k\u016bno ir psichikos ry\u0161\u012f. S\u0105moningai jud\u0117dami galime suma\u017einti stres\u0105, pilniau i\u0161gyventi turim\u0105 laik\u0105 \u2013 tai vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 pasir\u016bpinti savimi.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kod\u0117l svarbu svarbu b\u016bti d\u0117mesingiems savo k\u016bnui, s\u0105moningai&nbsp; jud\u0117ti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pa\u017evelkime, kaip mes daugiausiai praleid\u017eiame laiko? Kokioje pozoje ir k\u0105 veikime? \u0160iame socialini\u0173 tinkl\u0173 laikotarpyje mes labai daug laiko praleid\u017eiame sustingusioje pozoje, da\u017eniausiai s\u0117d\u0117dami, akis \u012fbed\u0119 \u012f telefon\u0105 ar kompiuter\u012f <em>skroliname<\/em>. Labai daug reik\u0161m\u0117s suteikiame smegenims, protinei veiklai, k\u016bno veikl\u0105 tarsi nustumdami \u012f \u0161al\u012f, kaip ma\u017eiau svarbi\u0105, ma\u017eiau nauding\u0105. Esame tarsi vaik\u0161\u010diojan\u010dios galvos \u2013 \u012f k\u016bn\u0105 \u017ei\u016brime, kaip \u012f priemon\u0119 galvai ne\u0161ioti. Ta\u010diau moksliniai tyrimai sako, kad jud\u0117dami s\u0105moningai galime suma\u017einti streso ir nerimo lyg\u012f, palengvinti negatyvi\u0173 emocij\u0173 poj\u016bt\u012f, pagerinti d\u0117mesingum\u0105, sustiprinti atsipalaidavim\u0105 ir pagerinti mieg\u0105. K\u016bnas ir smegenys n\u0117ra atskiri, \u010dia n\u0117ra prie\u0161prie\u0161os \u2013 k\u016bnas yra vientisas ir viena i\u0161 jo dali\u0173 yra smegenys, tod\u0117l svarbu \u017evelgti visaapiman\u010diai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gal galite pateikti d\u0117mesingo judesio pavyzd\u017ei\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei atlikdami bet kok\u012f judes\u012f sutelksite d\u0117mes\u012f \u012f j\u012f, \u012fsis\u0105moninsite, kuri k\u016bno dalis juda ir kaip ji juda tuo metu, kai atliekame judes\u012f, tai ir bus d\u0117mesingas judesys. Papras\u010diausias b\u016bdas i\u0161bandyti d\u0117mesingus judesius tai eiti pasivaik\u0161\u010dioti. Ta\u010diau neimkite ausini\u0173, i\u0161junkite telefon\u0105 ir eikite vienas. Pagrindinis skirtumas tarp paprasto pasivaik\u0161\u010diojimo ir vaik\u0161\u010diojimo meditacijos yra netur\u0117jimas tikslo ka\u017ekur nueiti. Vietoje to einame l\u0117tai ir vis\u0105 d\u0117mes\u012f sutelkiame \u012f \u0117jimo veiksm\u0105. Pasteb\u0117kime, koks automati\u0161kas jis mums tapo po to, kai vaikyst\u0117je i\u0161mokome vaik\u0161\u010dioti ir b\u0117gioti. S\u0105moningai pajauskime kylant\u012f nor\u0105 jud\u0117ti. Leiskime jam b\u016bti. L\u0117tai pakeliame vien\u0105 p\u0117d\u0105. Kurie raumenys juda, k\u0105 jau\u010diame k\u016bne? Koks poj\u016b\u010dio skirtumas, kai p\u0117da liet\u0117 pagrind\u0105 ir dabar, kai ji pakelta ir nelie\u010dia nieko? Jei esame su batais, galb\u016bt jau\u010diame bato svor\u012f? O gal kojin\u0119, besilie\u010dian\u010di\u0105 su oda? Jei esame basi, galb\u016bt galime pajusti or\u0105 aplink p\u0117d\u0105? Prisiminkite, kad ne visk\u0105 pajuntame i\u0161 karto, ka\u017ekam pajusti reikia daugiau treniruo\u010di\u0173. Nuolat treniruojantis galima padidinti savo k\u016bno suvokim\u0105 ir jautrum\u0105 bei pajusti net tarp\u0105 tarp kojos pir\u0161t\u0173 j\u0173 nejudinant. L\u0117tai leiskime p\u0117d\u0105 \u017eemyn. Koks poj\u016btis dabar, k\u0105 jau\u010dia k\u016bnas? O gal d\u0117mesys jau per\u0161oko ka\u017ekur kitur? \u0160velniai, gr\u0105\u017einkime j\u012f \u012f p\u0117d\u0105. M\u016bs\u0173 d\u0117mesiui b\u016bdinga, kad netreniruojant jis gali nuolat \u0161okin\u0117ti nuo objekto prie objekto. Ta\u010diau b\u016btent tai ir suteikia mums galimyb\u0119 j\u012f treniruoti. Tod\u0117l kas kart\u0105 pasteb\u0117jus, kad d\u0117mesys nukrypo, pad\u0117kokite sau, kad pasteb\u0117jote tai ir gr\u0105\u017einkite j\u012f \u012f pasirinkt\u0105 viet\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>U\u017esimin\u0117te, kad neturint laiko sportuoti verta i\u0161bandyti d\u0117mesingai \u012fsis\u0105monint\u0105 judes\u012f? Kod\u0117l? Nejaugi jis gali pakeisti sport\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tiesiogiai pakeisti sporto negali, ta\u010diau gali praturtinti. Atlikdami jog\u0105 ar tiesiog mank\u0161tindamiesi paprastai siekiame ka\u017ekokio tikslo: padaryti \u0161pagat\u0105, numinti daugiau kilometr\u0173, prisitraukti daugiau kart\u0173. Siekiame tapti i\u0161tvermingesni, geb\u0117ti atlikti daugiau, ilgiau, sunkiau.&nbsp; Siekiame tikslo ir ma\u017eai&nbsp; klausome savo k\u016bno. I\u0161 to gali atsirasti \u012fvairios traumos \u2013 tuomet pasi\u0161aipone i\u0161 sav\u0119s sakydami, kad sportas \u2013 sveikata. Tuo tarpu pilnai susitelkdami \u012f judes\u012f neturime konkretaus tikslo, tik b\u016bti, steb\u0117ti, klausytis savo k\u016bno. D\u0117mesingus judesius galima naudoti prie\u0161 arba po intensyvaus sporto kartu su tempimo pratimais. Taip i\u0161treniruojame savo d\u0117mesingum\u0105, geb\u0117jim\u0105 geriau i\u0161girsti savo k\u016bn\u0105 ir taip suma\u017einti persitempimo tikimyb\u0119. Paradoksalu, ta\u010diau s\u0105moningo judesio pagalba galite ne tik praturtinti savo treniruotes, bet ir atrasti daugiau laiko pamank\u0161tinti k\u016bn\u0105 jei iki \u0161iol jo netur\u0117jote.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Norite pasakyti, kad d\u0117mesingai \u012fsis\u0105moninto jud\u0117jimo d\u0117ka mes i\u0161mokstame kitaip planuoti, kontroliuoti savo laik\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mes galime \u012fsis\u0105moninti tai, kas patenka \u012f m\u016bs\u0173 d\u0117mesio lauk\u0105. O jei mes darome viena, o galvojame, ka\u017ek\u0105 kita, pvz.: planuojame pirkinius vairuodami, ar ryte i\u0161eidami i\u0161 nam\u0173 jau galvojame apie laukian\u010dius darbus ir ne\u012fsis\u0105moniname ar u\u017erakinome duris. Kai pastebime, kad ka\u017ek\u0105 dar\u0117me, bet pamir\u0161ome k\u0105. Ka\u017ekur \u0117jome, bet automati\u0161kai nu\u0117jome ka\u017ekur kitur. Sakome i\u0161 \u012fpro\u010dio nuva\u017eiavau sau \u012fprastu mar\u0161rutu, o ne ten kur reik\u0117jo. Tai automatin\u0117 reakcija. O kai i\u0161treniruojame d\u0117mes\u012f, pradedame pasteb\u0117ti kur jis klaid\u017eioja ir kur vis d\u0117l to kur mes j\u012f \u201epadedame\u201c kai jau\u010diame, kad niekam neturime laiko. Treniruodami po truput\u012f vis daugiau pastebime, kad per ilgai u\u017estrigame socialiniuose tinkluose ar per daug d\u0117mesio nukrypsta \u012f radijo garsus ar televizijos vaizdus, ar bet k\u0105 kit\u0105, kas \u201esuryja\u201c m\u016bs\u0173 laik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117mesingai \u012fsis\u0105monintas judesys yra apie m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f. Tam kad \u012fsis\u0105monintume turime atkreipti d\u0117mes\u012f. O d\u0117mes\u012f galime treniruoti beveik visur ir visada. A\u0161 visada rekomenduoju prad\u0117ti po truput\u012f. Kaip ir svarmen\u0173 kilnoti nepradedame nuo pa\u010di\u0173 sunkiausi\u0173, taip ir \u010dia. Jei kasdien s\u0105monigai jud\u0117site bent 2 minutes, po kiek laiko pajusite skirtum\u0105: da\u017eniau atkreipsite d\u0117mes\u012f \u012f savo k\u016bno poz\u0105 ir s\u0105moningai prad\u0117site j\u0105 keisti ar jud\u0117ti. I\u0161sirinkite m\u0117gstam\u0105 jud\u0117jimo b\u016bd\u0105: tai gali b\u016bti vaik\u0161\u010diojimas, joga ar svarmen\u0173 kilnojimas \u2013 svarbiausia, sutelkite d\u0117mes\u012f \u012f t\u0105 judes\u012f, kur\u012f atlekate. D\u0117mesiui nukrypus su d\u0117kingumu gr\u0105\u017einkite j\u012f \u012f pasirinkt\u0105 viet\u0105 ir t\u0119skite toliau. Po kiek laiko pasteb\u0117site, kad treniruojant d\u0117mes\u012f laikas pradeda ne taip greitai tek\u0117ti. Prad\u0117site jausti, kad vis daugiau laiko \u201epriklausys\u201c jums.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei gr\u012f\u017edami namo ar pakeliui \u012f darb\u0105 kelias minutes einate p\u0117s\u010diomis, pasim\u0117gaukite \u0117jimu, neklausykite muzikos, nenar\u0161ykite telefone ar savo mintyse apie nepadarytus darbus. Kai m\u016bs\u0173 d\u0117mesys yra ten kur ir mes, laikas eina savo grei\u010diu, o mes pilniau i\u0161gyvename kiekvien\u0105 akimirk\u0105. Paradoksas: kai jau\u010diu, kad neturiu laiko, galiu kelioms akimirkoms susitelkti \u012f d\u0117mesingus judesius ir laiko suvokimas pasikei\u010dia. Tyrimai sako, kad po dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 reguliari\u0173 praktik\u0173 pasikei\u010dia smegenys, pager\u0117ja d\u0117mesio koncentracija, lengviau i\u0161jau\u010diamos emocijos, sprendimai pri\u0117mami s\u0105moningiau. \u0160tai tuomet mes kitaip pradedame ir planuoti savo laik\u0105 bei veiklas (\u0161ypsosi).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Tai, kas atrodo itin paprasta da\u017enai visgi b\u016bna gana sud\u0117tinga \u2013 kaip i\u0161mokti \u012fsiklausyt \u012f savo k\u016bn\u0105, d\u0117mes\u012f i\u0161aikyti b\u016btent judesyje, o ne leisti klaid\u017eioti proto labirintuose?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vis\u0173 pirma j\u016bs tur\u0117tum\u0117te priimti tai, kad bandant atlikti s\u0105moningo jud\u0117jimo (ir ne tik) praktikas, j\u016bs\u0173 d\u0117mesys klaid\u017eios. Pavyzd\u017eiui, jau, atrodo, susitelk\u0117me \u012f keliamos rankos judes\u012f, bet i\u0161girdome atsidarant duris arba \u017evilgsnis u\u017ekliuvo u\u017e mirksin\u010dio telefono. Mintys tuoj nul\u0117k\u0117 \u2013 d\u0117mesys nebe judesyje ir tai pastebime tik po ka\u017ekiek laiko. Susierziname, kad nepavyko. Ta\u010diau nereik\u0117t\u0173 taip su savimi elgtis. Geriau tiesiog pasteb\u0117kite savo mintis, kilusias emocijas ir \u012f(si)vardinkite jas. Tuomet gr\u0105\u017einkite d\u0117mes\u012f \u012f rankos judes\u012f. Tiesiog. Dar kart\u0105 ir dar kart\u0105. Kartokite tai tiek kart\u0173, kiek pavyksta. \u0160velniai ir draugi\u0161kai su savimi.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ar yra daugiau taktik\u0173 s\u0105moningam d\u0117mesingumui kaip tam tikram \u012fg\u016bd\u017eiui lavinti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Svarbiausia \u2013 treniruotis po truput\u012f. Neuromokslininkai nustat\u0117, kad nauja informacija (o atliekant ka\u017ek\u0105 nauja), k\u016bno siun\u010diami signalai ir yra nauja informacija) geriausiai \u012fsitvirtina tuomet, kai ka\u017ek\u0105 nors ir po truput\u012f kartoji kasdien, nei daug ir ilgai, bet vien\u0105 dien\u0105. Kv\u0117pavimas yra b\u016btent tas objektas, \u012f kur\u012f galite sutelkti savo d\u0117mes\u012f ir kuris visuomet yra \u0161alia. Ilgesni i\u0161kv\u0117pimai nuramina m\u016bs\u0173 nerv\u0173 sistem\u0105 ir leid\u017eia atsikv\u0117pti \u012ftemptu metu. Ilgesni \u012fkv\u0117pimai aktyvina m\u016bs\u0173 nerv\u0173 sistem\u0105 ir gali pad\u0117ti \u012fgyti daugiau energijos, atgaivinti d\u0117mesingum\u0105, kai ilgiau u\u017esis\u0117dime ar apsn\u016bstame.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip pat vert\u0117t\u0173 pabandyti d\u0117mesingus judesius atlikti taip, tarsi tai darytum\u0117te pirm\u0105 kart\u0105. Tarsi pirm\u0105 kart\u0105 steb\u0117tum\u0117te savo milijonus kart\u0173 matytas p\u0117das ar rankas. Tarsi pirm\u0105 kart\u0105 \u017eengtum\u0117te \u017eingsn\u012f ar pakeltum\u0117te rank\u0105, pirm\u0105 kart\u0105 \u012fkv\u0117ptum\u0117te. Visus \u0161iuos veiksmus atliekame automati\u0161kai \u2013 taip &nbsp;smegenys taupo energij\u0105, kad nereik\u0117t\u0173 jos \u0161vaistyti kiekvien\u0105 kart\u0105 darant naujus sprendimus jau \u017einomose situacijose. Kai daug k\u0105 atliekame automati\u0161kai, negalvodami, smegenys pradeda nuobod\u017eiauti ir daug k\u0105 praleisti. Tokiu b\u016bdu mes nepastebime ryto gro\u017eio, negirdime \u010diulban\u010di\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173, kartais nejau\u010diame maisto skonio ir \u012fsisukame \u012f nesibaigian\u010di\u0173 darb\u0173 s\u016bkur\u012f. Laikas pradeda ne tek\u0117ti savo vaga, o tiesiog l\u0117kti \u2013 tuomet da\u017enai sakome: \u010dia pirmadienis, o \u010dia jau penktadienis \u2013 ir kur ta savait\u0117 dingo? Jau\u010diame, kad nuolat stingame laiko \u2013 nesp\u0117jame nei pasportuoti, nei su draugais susitikti, nei pa\u010diam su savimi arbatos ramiai atsigerti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kur dar mes galime pasitelkti savo d\u0117mesingum\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Yra du d\u0117mesio tipai \u2013 sutelktas d\u0117mesys ir atviras d\u0117mesingumas. Praktikuoti galima abu. Sutelktai mes atkreipiame d\u0117mes\u012f \u012f savo kv\u0117pavim\u0105, k\u016bno poz\u0105 ar kit\u0105 objekt\u0105. Nosimi jau\u010diame \u012fkvepiamo oro \u0161ilum\u0105 ar v\u0117s\u0105, k\u016bno judrum\u0105 ar sustingim\u0105, kv\u0117pavimo tankum\u0105 ar retum\u0105. Steb\u0117kite juos d\u0117mesingai bent kelias akimirkas. Pasteb\u0117site, kad vis da\u017eniau tai darote, vis \u012fvairesnius k\u016bno signalus pastebite. Vis anks\u010diau pasteb\u0117site, kad esate i\u0161tro\u0161k\u0119 ar pavarg\u0119, geriau suvoksite savo k\u016bno galimybes konkre\u010di\u0105 akimirk\u0105 \u2013 susidraugausite su savo k\u016bnu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Atviras d\u0117mesingumas neb\u0117ra susitelkimas \u012f vien\u0105 objekt\u0105, o pri\u0117mimas visko, kas vyksta: stebime kokius garsus girdime, kvapus u\u017euod\u017eiame, k\u0105 matome aplinkoje, kokie jausmai ar mintys kyla ir i\u0161nyksta. Ir a\u0161 nekalbu apie ka\u017ekokio tikslo siekim\u0105 \u2013 atviras d\u0117mesingumas yra tiesiog leidimas b\u016bti viskam kas yra: jausmams, mintims, garsams, vaizdams. Tarsi steb\u0117tume tekant\u012f up\u0117s vanden\u012f \u2013 juk tuomet nesiekiame, kad ji tek\u0117t\u0173 \u012f prie\u0161ing\u0105 pus\u0119 arba sustot\u0173, o tiesiog stebime j\u012f ir m\u0117gaujam\u0117s vaizdu, garsu, u\u017epl\u016bstan\u010diais ir nusl\u016bgstan\u010diais jausmais bei mintimis. Mes savo gyvenimuose tiek daug darome ir taip ma\u017eai b\u016bname. Atviras d\u0117mesingumas leid\u017eia pereiti i\u0161 darymo b\u016bsenos \u012f buvimo b\u016bsen\u0105. \u0160i praktika gali pad\u0117ti pasijusti ramesniems, net jei laukia ilgas nepadaryt\u0173 darb\u0173 sara\u0161as. O besijausdami ramesni grei\u010diau ir organizuo\u010diau atliksime tuos darbus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gal galite apibendrinti \u2013 koki\u0105 naud\u0105 mums teikia \u012fprotis b\u016bti d\u0117mesingiems?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117mesingas \u012fsis\u0105moninimas padeda suma\u017einti streso poveik\u012f, palengvina \u0161irdies ligas, suma\u017eina kraujo spaudim\u0105, palengvina chroni\u0161k\u0105 skausm\u0105, pagerina mieg\u0105, palengvina vir\u0161kinimo sunkumus. Ne kiekvienam yra priimtinos meditacijos s\u0117dint ir nejudant, tod\u0117l d\u0117mesingi judesiai i\u0161\u0117jus pasivaik\u0161\u010dioti ar atliekant bet kok\u012f kit\u0105 kasdien\u012f judes\u012f gali j\u0105 atstoti. Taip i\u0161 automati\u0161kai atliekam\u0173 veiksm\u0173 vis da\u017eniau prad\u0117site i\u0161naudoti savo d\u0117mesio ir \u012fsis\u0105moninimo galimybes, kurios kei\u010dia smegenis, pagerina atmint\u012f ir d\u0117mesio koncentracij\u0105. Kartu gyvenimas tampa spalvingesnis, kasdienyb\u0117 \u012fdomesn\u0117 ir atsiranda laiko sportuoti ar tiesiog pasim\u0117gauti akimirka.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Interviu publikuotas EDITA 6 NR. \/ 2022, kalbino Laura Auksutyt\u0117.<br><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator has-alpha-channel-opacity\"\/>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><a id=\"_msocom_1\"><\/a><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201cYou don\u2019t have time to exercise \u2013 try mindful movement,\u201d invites psychologist and certified mindfulness teacher R\u016bta Navick\u0117. What is mindful movement, what benefits do we get from learning it consciously, and <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":13130,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[96,98,97,190],"tags":[109,184,191,362,363,374,186,71],"class_list":["post-13129","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-demesingas-isisamonininimas","category-mindfulness","category-pilnaprotavimas","category-psichologas","tag-psichologas-2","tag-emdr-terapija","tag-psichologas-internetu","tag-psichologas-online","tag-psichologe-ruta-navicke","tag-psichoterapija","tag-samoningas-judesys","tag-saviverte","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/movement-e1673351636887.png?fit=940%2C627&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13129","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13129"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13129\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":13348,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13129\/revisions\/13348"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13130"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13129"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13129"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13129"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}