{"id":13702,"date":"2025-01-09T13:20:02","date_gmt":"2025-01-09T13:20:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/?p=13702"},"modified":"2026-09-02T07:21:03","modified_gmt":"2026-09-02T07:21:03","slug":"kodel-nerimas-man-visa-laika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/kodel-nerimas-man-visa-laika\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l nuolat nerimauju?"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">Nerimas yra jausmas, su kuriuo susiduria daugelis \u017emoni\u0173, ypa\u010d moter\u0173, nes jos da\u017enai yra \u012fgij\u0119 \u012fsitikinim\u0105, kad turi visk\u0105 atlikti gerai ir darbe ir namie ir pasir\u016bpinti artimaisiais ir neu\u017emir\u0161ti sav\u0119s. Jei jau\u010diate nuolatin\u012f nerim\u0105, nesate viena(-s). \u0160iame \u012fra\u0161e aptarsiu, kod\u0117l tai vyksta ir kaip galite sau pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kas sukelia nuolatin\u012f nerim\u0105?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nuolatinis nerimas gali kilti tiek vyrams, tiek moterims d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173,  biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius, \u012fskaitant patirtas traumas. \u0160tai kokias prie\u017eastis nurodo moksliniai tyrimai:<\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Biologiniai veiksniai<\/strong>: Genetika gali tur\u0117ti \u012ftakos nerimo sutrikim\u0173 vystymuisi. Tyrimai rodo, kad \u017emon\u0117s, turintys \u0161eimos istorij\u0105 su nerimo sutrikimais, gali b\u016bti labiau link\u0119 patirti \u0161iuos sutrikimus patys. Be to, hormoniniai poky\u010diai, ypa\u010d moterims, gali paveikti nuotaik\u0105 ir nerimo lyg\u012f .<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Psichologiniai veiksniai<\/strong>: Ankstyvoji patirtis, tokia kaip trauma ar neigiama vaikyst\u0117s patirtis, gali tur\u0117ti ilgalaik\u012f poveik\u012f asmens psichologinei b\u016bklei. \u017dmon\u0117s, patyr\u0119 traumas, gali tur\u0117ti didesn\u0119 rizik\u0105 patirti nuolatin\u012f nerim\u0105 .<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Socialiniai veiksniai<\/strong>: \u0160iuolaikinis gyvenimo b\u016bdas, \u012fskaitant darbo ir \u0161eimos \u012fsipareigojimus, gali sukelti didel\u012f stres\u0105. Vyrams ir moterims gali b\u016bti sunku rasti pusiausvyr\u0105 tarp profesini\u0173 ir asmenini\u0173 gyvenim\u0173, kas gali sukelti nerim\u0105. Be to, socialin\u0117 izoliacija ir palaikymo tr\u016bkumas gali sustiprinti nerimo jausmus .<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Kult\u016briniai veiksniai<\/strong>: Kult\u016briniai l\u016bkes\u010diai ir normos gali paveikti, kaip \u017emon\u0117s i\u0161gyvena ir i\u0161rei\u0161kia nerim\u0105. Pavyzd\u017eiui, vyrai gali jausti spaudim\u0105 b\u016bti stipr\u016bs ir nesisk\u0173sti, o tai gali sukelti vidin\u012f konflikt\u0105 ir nerim\u0105 .<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Fiziniai sveikatos sutrikimai<\/strong>: Tam tikros fizin\u0117s sveikatos problemos, tokios kaip \u0161irdies ligos ar hormoniniai sutrikimai, gali sukelti nerimo simptomus. Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f bendr\u0105 sveikat\u0105 ir konsultuotis su gydytoju, jei nerimas tampa nuolatinis .<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Nesaugumo jausmas<\/strong>: Ekonominiai sunkumai, darbo praradimas ar asmenin\u0117s kriz\u0117s gali sukelti nesaugumo jausm\u0105, kuris da\u017enai veda prie nuolatinio nerimo. \u017dmon\u0117s gali jaustis bej\u0117giai ir nesugebantys kontroliuoti savo gyvenimo, kas dar labiau sustiprina nerim\u0105 .<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Supratimas apie \u0161ias prie\u017eastis gali pad\u0117ti geriau pa\u017einti savo nerim\u0105 ir ie\u0161koti tinkamos pagalbos, jei to reikia.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Stresas ir nerimas<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Stresas yra nat\u016brali organizmo reakcija \u012f i\u0161\u0161\u016bkius. Ta\u010diau, kai stresas tampa nuolatiniu, jis gali paveikti m\u016bs\u0173 psichin\u0119 ir fizin\u0119 sveikat\u0105. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas gali sukelti nerimo sutrikimus, depresij\u0105 ir net fizines ligas.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Trauma ir nerimas<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei patyr\u0117te traum\u0105, tai gali b\u016bti viena i\u0161 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l jau\u010diate nuolatin\u012f nerim\u0105. Trauma gali b\u016bti fizin\u0117, emocin\u0117 ar psichologin\u0117. Ji gali palikti gilius p\u0117dsakus m\u016bs\u0173 psichikoje. Su\u017einojimas apie tai, kaip trauma veikia m\u016bs\u0173 k\u016bn\u0105 ir prot\u0105, gali pad\u0117ti jums geriau suprasti savo jausmus .<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kaip atpa\u017einti nerimo simptomus?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nerimo simptomai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs. Tai gali b\u016bti:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Nuolatinis galvojimas, mintys da\u017eniausiai sukasi apie ateit\u012f<\/li>\n\n\n\n<li>Sunku perkelti d\u0117mes\u012f<\/li>\n\n\n\n<li>Nepavyksta greitai u\u017emigti ar i\u0161miegoti vis\u0105 nakt\u012f<\/li>\n\n\n\n<li>Sunku susikaupti<\/li>\n\n\n\n<li>Fiziniai simptomai, tokie kaip \u0161irdies plakimas ar prakaitavimas<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasteb\u0117jus \u0161iuos simptomus, svarbu kreiptis \u012f specialist\u0105. J\u016bs nesate viena(-s), ir yra b\u016bd\u0173, kaip su tuo susidoroti.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kaip suma\u017einti nerim\u0105 patiems?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Yra keletas b\u016bd\u0173, kaip galite suma\u017einti nerim\u0105:<\/p>\n\n\n\n<ol class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Mindfulness praktikos<\/strong>: D\u0117mesingo \u012fsis\u0105moninimo praktikos gali pad\u0117ti jums susikoncentruoti \u012f dabart\u012f ir suma\u017einti nerimo jausmus. Tai gali b\u016bti meditacija, kv\u0117pavimo pratimai ar net paprasti pasivaik\u0161\u010diojimai gamtoje.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Fizin\u0117 veikla<\/strong>: Reguliari fizin\u0117 veikla gali pad\u0117ti suma\u017einti stres\u0105 ir pagerinti nuotaik\u0105. Pasirinkite jums patinkan\u010di\u0105 veikl\u0105, pavyzd\u017eiui, b\u0117gim\u0105, jog\u0105 ar \u0161okius.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Socialin\u0117 parama<\/strong>: Pasikalb\u0117kite su draugais ar \u0161eima apie savo jausmus. Socialin\u0117 parama yra labai svarbi, kai jau\u010diate nerim\u0105. J\u016bs nesate viena, ir dalijimasis savo jausmais gali pad\u0117ti.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Profesionali pagalba<\/strong>: Jei nerimas tampa per didelis, svarbu kreiptis \u012f specialist\u0105. Psichologas gali pad\u0117ti jums suprasti j\u016bs\u0173 jausmus ir suteikti \u012franki\u0173, kaip su jais susidoroti.<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nuolatinis nerimas yra sud\u0117tingas jausmas, ta\u010diau jis n\u0117ra ne\u012fveikiamas. \u017dinojimas apie tai, kas sukelia j\u016bs\u0173 nerim\u0105, ir \u017einojimas, kaip su juo dirbti, gali pad\u0117ti jums jaustis ramiau. J\u016bs turite teis\u0119 jaustis gerai ir gyventi pilnavert\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator has-alpha-channel-opacity\"\/>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Esu psicholog\u0117 R\u016bta Navick\u0117. 5,0 \u2b50\ufe0f i\u0161 148 \u012fvertinim\u0173 (<a href=\"https:\/\/pensight.com\/x\/ruta\" data-type=\"link\" data-id=\"https:\/\/pensight.com\/x\/ruta\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">Pensight<\/a>). 10+ met\u0173 praktikos, Lietuvos traum\u0173 psichologijos asociacijos ir Lietuvos EMDR asociacijos nar\u0117. Dirbu EMDR ir IFS metodais.&nbsp;<a href=\"http:\/\/pensight.com\/x\/ruta\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">Jei norisi patyrusio profesionalo \u0161alia, kvie\u010diu \u012f terapij\u0105. Konsultuoju tik internetu.<\/a><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip pat kvie\u010diu atsisi\u0173sti mano nemokam\u0105 savipagalbos knyg\u0105, kurioje rasite nauding\u0173 \u012franki\u0173 ir strategij\u0173, padedan\u010di\u0173 jums geriau suprasti save ir savo k\u016bno reakcijas. Atsisi\u0173skite knyg\u0105 \u010dia:&nbsp;<a href=\"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/stresoniskes\/\">STRESOni\u0161k\u0117s. Pocket guide (only in LT)<\/a>Let me guide you towards well-being.<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Anxiety is a feeling that many people, especially women, face because they often have developed the belief that they have to do everything well both at work and at home. <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":13704,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[83],"tags":[26,9,191,362,363,81,374,18],"class_list":["post-13702","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pagalba-sau","tag-nerimas","tag-psichologas","tag-psichologas-internetu","tag-psichologas-online","tag-psichologe-ruta-navicke","tag-psichologines-konsultacijos","tag-psichoterapija","tag-trauma","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/nerimas.png?fit=1080%2C528&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13702","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13702"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13702\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14192,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13702\/revisions\/14192"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13704"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13702"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13702"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13702"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}