Kartais mes nepilnai \u012fsis\u0105moninam, kad stresas yra nat\u016brali organizmo reakcija \u012f i\u0161\u0161\u016bkius. Kilus i\u0161\u0161\u016bkiui m\u016bs\u0173 organizmas stengiasi prisitaikyti prie aplinkybi\u0173. O mums atrodo, kad tais nemaloniais poj\u016b\u010diais k\u016bnas kariauja su mumis. Tokiais atvejais labai naudinga \u017einoti kelis faktus apie savivert\u0119 ir tai kaip k\u016bn\u0105 ir savivert\u0119 veikia stresas. Ilgalaikis stresas arba distresas gali tur\u0117ti didel\u0119 \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 savivertei ir psichinei sveikatai. Ilgalaikis k\u016bno prisitaikymas prie \u012fvairiausi\u0173 netik\u0117t\u0173 aplinkybi\u0173 reikalauja labai dideli\u0173 organizmo energijos resurs\u0173. \u010cia pateiksiu 5 faktus apie disstreso ir savivert\u0117s ry\u0161\u012f ir 5 patarimus kaip sau pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n
1. Distresas ma\u017eina savivert\u0119.<\/strong> 2. Savivert\u0117 padeda \u012fvertinti stres\u0105.<\/strong> 3. Ciklinis ry\u0161ys<\/strong> arba u\u017eburtas ratas.<\/em><\/strong> 4. Psichologiniai mechanizmai.<\/strong> 5. Streso poveikis organizmui.<\/strong> 1. Kaip \u012fgyti adekva\u010di\u0105 savivert\u0119?<\/strong> 2. Kaip suma\u017einti negatyv\u0173 distreso poveik\u012f?<\/strong> 3. Ie\u0161kokite profesionalios pagalbos.<\/strong> 4. Mokykit\u0117s s\u0105moningumo.<\/strong> 5. Dalinkit\u0117s savo patirtimi.<\/strong> Esu psicholog\u0117 R\u016bta Navick\u0117. 5,0 \u2b50\ufe0f i\u0161 148 \u012fvertinim\u0173 (Pensight<\/a>). 10+ met\u0173 praktikos, Lietuvos traum\u0173 psichologijos asociacijos ir Lietuvos EMDR asociacijos nar\u0117. Dirbu EMDR ir IFS metodais. Jei norisi patyrusio profesionalo \u0161alia, kvie\u010diu \u012f terapij\u0105. Konsultuoju tik internetu.<\/a><\/p>\n\n\n\n <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 5 facts about the relationship between distress and self-esteem and 5 tips on how to reduce the negative effects of stress and gain adequate self-esteem<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":13742,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[83],"tags":[184,204,191,362,363,374,71,54],"class_list":["post-13737","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pagalba-sau","tag-emdr-terapija","tag-ifs-terapija","tag-psichologas-internetu","tag-psichologas-online","tag-psichologe-ruta-navicke","tag-psichoterapija","tag-saviverte","tag-stresas","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/01\/Kaip-atpazinti-kad-vaikas-patiria-stresa.png?fit=1080%2C604&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13737","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=13737"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13737\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14191,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/13737\/revisions\/14191"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/13742"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=13737"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=13737"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=13737"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Kai ilgai patiriame ka\u017ek\u0105 prie ko m\u016bs\u0173 nerv\u0173 sistemai reikia labai daug pastang\u0173 prisitaikyti galime pasijusti bej\u0117gi\u0161kai. Tai gali suma\u017einti m\u016bs\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 savimi, ypa\u010d, jei patiriame ilgalaik\u012f distres\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Adekavati savivert\u0117 leid\u017eia lengviau susidoroti su stresin\u0117mis situacijomis. \u017dmon\u0117s, kurie save pa\u017e\u012fsta ir vertina adekva\u010diai da\u017eniau ie\u0161ko paramos ir naudoja k\u016brybi\u0161kum\u0105 bei smalsum\u0105 i\u0161spr\u0119sti sunkias situacijas.<\/p>\n\n\n\n
Stresas ir savivert\u0117 gali sukurti cikl\u0105. Stresas ma\u017eina savivert\u0119, o suma\u017e\u0117jusi savivert\u0117 gali padidinti negatyv\u0173 streso poveik\u012f.<\/p>\n\n\n\n
Distreso metu organizmas persitvarko, kad gal\u0117t\u0173 i\u0161gyventi. Kaip tai atsispindi? \u017dmogus neutralias veido i\u0161rai\u0161kas gali vertinti kaip kelian\u010dias pavoj\u0173, sustipr\u0117ja negatyvios mintys, o d\u0117l nuovargio sustipr\u0117ja negatyvus po\u017ei\u016bris \u012f save, sav\u0119s kaltinimas. Tai gali dar labiau suma\u017einti savivert\u0119 ir sukelti psichologini\u0173 sunkum\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Ilgalaikis distresas gali sukelti fizini\u0173 sveikatos problem\u0173. Tai apima \u0161irdies ligas, imunin\u0117s sistemos silpn\u0117jim\u0105 ir kt., o ligos ir prasta savijauta gali suma\u017einti savivert\u0119.<\/p>\n\n\n\nKaip sau pad\u0117ti?<\/h2>\n\n\n\n
\u012egyti adekva\u010di\u0105 savivert\u0119 galima pa\u017e\u012fstant save ir priimant save. Tam gali pad\u0117ti Vidini\u0173 \u0161eimos sistem\u0173 terapija, kuri greitai atranda vidinius kritikus, ir i\u0161moko paguosti nuskriaustus vidinius vaikus. Tai padeda geriau pa\u017einti savo k\u016bn\u0105 streso metu ir leid\u017eia su juo susidraugauti. Jei jau\u010diate, kad jums reikia papildomos pagalbos, kvie\u010diu u\u017esiregistruoti terapijai. Kartu galime keliauti link j\u016bs\u0173 savivert\u0117s stiprinimo ir emocinio gerb\u016bvio. Registruokit\u0117s paspaud\u0119 \u010dia<\/a>.<\/p>\n\n\n\n
Mokykit\u0117s apie stres\u0105 ir k\u016bno reakcijas. Priimkite, kad k\u016bnas nori jums pad\u0117ti, o ne kenkti. Mokykit\u0117s technik\u0173, toki\u0173 kaip meditacija, kv\u0117pavimo pratimai ir fizin\u0117 veikla. Tai padeda suma\u017einti negatyv\u0173 distreso poveik\u012f. Smulkiau apra\u0161iau savo savipagalbos knygoje STRESOni\u0161k\u0117s. Pocket guide (only in LT)<\/a>. Atsisi\u0173skite knyg\u0105 nemokamai. Joje rasite nauding\u0173 \u012franki\u0173 ir strategij\u0173, padedan\u010di\u0173 jums geriau suprasti save ir savo k\u016bno reakcijas. <\/p>\n\n\n\n
Jei stresas ir savivert\u0117s problemos trukdo j\u016bs\u0173 gyvenimui, kreipkit\u0117s \u012f specialistus. Ie\u0161kokite t\u0173, kurie specializuojasi streso, traum\u0173 ir savivert\u0117s srityse.<\/p>\n\n\n\n
S\u0105moningumas ir atidumas padeda atpa\u017einti streso \u0161altinius ir k\u016bno reakcijas \u012f juos. Tai gali prisid\u0117ti prie sav\u0119s pa\u017einimo, adekvatesn\u0117s savivert\u0117s ir emocin\u0117s gerov\u0117s.<\/p>\n\n\n\n
Pasidalinkite savo patirtimi su kitais. Tai gali pad\u0117ti ne tik jums, bet ir tiems, kurie susiduria su pana\u0161iomis problemomis. \u017dmon\u0117s evoliuci\u0161kai yra i\u0161sivyst\u0119 kaip socialios b\u016btyb\u0117s ir m\u016bs\u0173 stipryb\u0117 yra buvimas drauge. \u0160iuolaikin\u0117se internetin\u0117s kult\u016bros s\u0105lygose n\u0117ra paprasta b\u016bti drauge fizi\u0161kai, tod\u0117l tam reikalingos aktyvios pastangos. <\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n