Kai mus apima nerimas, da\u017enai galvoje ima suktis begal\u0117 min\u010di\u0173: \u201eO kas bus, jei\u2026\u201c, \u201eAr tik a\u0161 nepadariau ka\u017eko blogo?\u201c. \u0160ios mintys skamba tarsi nuolatinis klausim\u0173 ratas, kurio negalime u\u017egniau\u017eti ar sustabdyti. Kartu jau\u010diame k\u016bne \u012fvairius poj\u016b\u010dius \u2013 pada\u017en\u0117ja \u0161irdies plakimas, akimirksniu pagreit\u0117ja kv\u0117pavimas, \u012fsitempia raumenys ar ima dreb\u0117ti rankos. Net pradedame prakaituoti ar sunkiau susikoncentruoti. I\u0161 ties\u0173 nerimas savo galia ir simptomais \u012fjungia \u201eorganizmo kovos arba b\u0117gimo\u201c reakcij\u0105 \u2013 jis mus paruo\u0161ia gynybai, nors realaus pavojaus neb\u016bna.<\/p>\n\n\n\n
Nerimas da\u017eniausiai suprantamas kaip ateities gr\u0117sm\u0117s signalas<\/strong>. Amerikos psicholog\u0173 asociacija (APA) teigia, kad nerimas labiau siejasi su b\u016bsima problema nei su \u010dia ir dabar (pavyzd\u017eiui, bijojimas ateities egzamino ar pokalbio darbe), o baim\u0117 \u2013 su tiesioginiu, artimu pavojumi. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), nerimo sutrikimai yra pats da\u017eniausias viso pasaulio psichikos sveikatos sutrikimas: 2019 m. jais sirgo apie 301 milijonas \u017emoni\u0173. Nerimo priepuoliai gali trukti ilgai, tapti l\u0117tine \u012ftampa, trukdyti dirbti ir bendrauti. Ta\u010diau svarbu \u017einoti, kad efektyvi\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 yra – EMDR ir IFS terapijos yra tarp \u0161velniausi\u0173 ir efektyviausi\u0173 \u0161iuo metu. <\/p>\n\n\n\n Nerimas aktyvina m\u016bs\u0173 autonomin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 kaip \u012fsp\u0117jam\u0105j\u012f signal\u0105. Jausdami nerim\u0105, da\u017enai patiriame fizinius simptomus: galime ilgai netur\u0117ti j\u0117g\u0173, kankina dirglumas arba nuolatinis nuovargis, sutrinka miegas. K\u016bnas beveik automati\u0161kai ruo\u0161iasi \u201ekovoti arba b\u0117gti\u201c \u2013 staiga pada\u017en\u0117ja \u0161irdies ritmas, pasidaro sunkiau kv\u0117puoti, pradingsta \u201e\u017eem\u0117 po kojomis\u201c, ima svaigti galva ar sutrinka vir\u0161kinimas. EMDR asociacija pabr\u0117\u017eia: simptomai kaip staigus \u0161irdies plakimas, prakaitavimas, raumen\u0173 dilg\u010diojimas<\/strong> atsiranda d\u0117l to, kad nerv\u0173 sistema ruo\u0161iasi reaguoti \u012f pavoj\u0173 \u2013 kovoti, b\u0117gti arba sustingti. Nerimo i\u0161gyvenimai gali b\u016bti tokie intensyv\u016bs, kad atrodo, jog i\u0161tinka panikos priepuolis: \u017emogui gali pasirodyti, kad \u201edabar mirs\u201c arba kad praranda kontrol\u0119. Ta\u010diau b\u016bna ir atvirk\u0161\u010diai \u2013 nerimas ateina lyg g\u016bd\u017eiu \u0161e\u0161\u0117liu, be ai\u0161kaus dirgiklio, tiesiog nepaai\u0161kinamas jausmas kyla i\u0161 niekur.<\/p>\n\n\n\n Internal Family Systems (IFS) modelio k\u016br\u0117jas dr. Richard C. Schwartz teigia, kad psichika sudaryta i\u0161 daugyb\u0117s \u201evidini\u0173 dali\u0173\u201c, kiekviena turi sav\u0105 po\u017ei\u016br\u012f, jausmus ir atsiminimus. Nerim\u0105 IFS modelyje da\u017enai sieja su vienomis tokiomis dalimis \u2013 apsaugos priemon\u0117mis, kurios bando mus saugoti nuo skausmo ar pavojaus. R.Schwartz ra\u0161o, kad kaikuri\u0173 dali\u0173 tikslas \u2013 i\u0161laikyti mus toli nuo skausmo, g\u0117dos, vieni\u0161umo ir baim\u0117s \u2013 tod\u0117l jie naudoja vis\u0105 eil\u0119 priemoni\u0173. Taigi j\u016bs\u0173 viduje gali veikti \u201enorin\u010dio \u012fsp\u0117ti\u201c balsas, nuolat baksnojantis galimus pavojus, arba \u201ekritiko\u201c balsas, ver\u010diantis jaustis blogai, kad tik imtum\u0117te elgtis saugiau. Jokia dalis neturi b\u016bti laikoma blogiete \u2013 kaip primena Schwartz: \u201eVidin\u0117s dalys yra lyg ma\u017ey\u010diai padar\u0117liai, kurie stengiasi tave apsaugoti\u201c. Kai jie \u012fsitempia, gali kilti baim\u0117 ir nerimas.<\/p>\n\n\n\n I\u0161 IFS perspektyvos svarbiausia \u2013 ne kovoti su \u0161iomis dalimis, o suprasti ir i\u0161klausyti. Da\u017enas m\u016bs\u0173, bandydamas atmesti nerim\u0105, tik sustiprina jo buvim\u0105. Kaip sako Schwartz, \u201ekuo labiau stengiam\u0117s atsikratyti emocij\u0173 ar min\u010di\u0173, tuo stipresn\u0117s jos tampa\u201c. Kitaip tariant, nesmerkite sav\u0119s d\u0117l nerimo \u2013 tai vieos i\u0161 dali\u0173 bandymas jus apsaugoti, nors jos priemon\u0117s kartais gali pasirodyti pernelyg grie\u017etos ar nepatogios.<\/p>\n\n\n\n IFS terapijos metu kvie\u010diu ramiai sudraugauti su nerim\u0105 kelian\u010diomis dalimis. vedu ir lyd\u017eiu viso proceso metu, tod\u0117l ka\u017eko ruo\u0161tis ar mokytis i\u0161 anksto nereikia. Pavyzd\u017eiui, jei kuri nors dalis j\u016bs\u0173 ku\u017eda \u201eViskas pasibaigs blogai!\u201c, pasakykite sau: \u201eA\u0161 matau, kad tu nerimastinga ir tau r\u016bpi, kad viskas b\u016bt\u0173 gerai.\u201c Tokiu atviru \u201eSelf\u201c (Savasties) balsu galima i\u0161klausyti nerim\u0105 kaip sen\u0105 draug\u0105. IFS moko \u017evelgti \u012f \u0161\u012f proces\u0105 smalsiai, ne i\u0161 auk\u0161to. U\u017euot dar\u0119 dalims spaudim\u0105, galime j\u0173 paklausti: \u201eKo tau tr\u016bksta, kad pasijustum saugiau?\u201c arba \u201eKuo tu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 r\u016bpiniesi?\u201c. Da\u017enai dalys, jau\u010dian\u010dios nemalonius i\u0161gyvenimus, tikisi, kad jas kas priimt\u0173 ir palaikyt\u0173.<\/p>\n\n\n\n Svarbu pasitik\u0117ti, kad kiekvienas \u017emogus turi vidin\u012f lyder\u012f (Savast\u012f) \u2013 ramyb\u0117s ir atjautos \u0161altin\u012f, galint\u012f subalansuoti dalis. R. Schwartz pabr\u0117\u017eia, kad b\u016btent \u0161is vidinis lyderis padeda sukurti harmonij\u0105: \u201eSelf sako \u2018ne\u2019 impulsyvioms dalims tvirtai, bet i\u0161 meil\u0117s ir kantryb\u0117s vietos, tarsi idealus t\u0117vas\u201c. Tai rei\u0161kia \u2013 vietoje to, kad guostum\u0117te sav\u0105j\u012f kriti\u0161k\u0105 bals\u0105 ar nerimo dal\u012f, pabandykite \u012fsiklausyti ir suteikti sau supratim\u0105 bei palaikym\u0105. IFS praktikoje nerimo poj\u016btis ir panikos atakos yra signalas ir galimyb\u0117 dirbti su atskira dalimi: ramiai steb\u0117kite, kas vyksta, leiskite sau pajausti nerim\u0105 saugioje aplinkoje, ir galb\u016bt atrasite, kokias senas emocijas ar prisiminimus jis ne\u0161a.<\/p>\n\n\n\n Kartu su IFS nerimui \u012fveikti da\u017enai taikoma EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing) terapija, kuri\u0105 suk\u016br\u0117 dr. Francine Shapiro. EMDR terapija leid\u017eia susieti dabartin\u012f nerim\u0105 su ankstesn\u0117mis patirtimis ir pakeisti skausmingus prisiminimus. F.Shapiro primena, kad \u201ekei\u010diant prisiminimus, formuojan\u010dius m\u016bs\u0173 sav\u0119s suvokim\u0105, kinta ir tai, kaip mes matome kitus\u201c. Kitaip tariant, per EMDR mes tiesiame tilt\u0105 tarp skausming\u0173 patir\u010di\u0173 ir dabarties: kei\u010diami \u012fsitikinimai (\u201eA\u0161 esu nesaugus\u201c, \u201eA\u0161 nesugeb\u0117siu to \u012fveikti\u201c) ir jie pama\u017eu kei\u010diasi pozityvesniais (\u201eA\u0161 saugus, galiu susitvarkyti\u201c). \u017dinoma, kiekvieno patirtis unikali, ta\u010diau tyrimai rodo, kad esant vienkartiniams \u012fvykiams keletas EMDR sesij\u0173 gali dramati\u0161kai suma\u017einti su traumomis susijusius nerimo simptomus. Taigi, jei nerim\u0105 pas\u0117ja u\u017ekoduotos traumos ar \u012fvykiai, IFS ir EMDR metodai gali veikti drauge \u2013 vienas \u017evelgia \u012f vidines dalis ir emocijas, kitas transformuoja skausmingus prisiminimus.<\/p>\n\n\n\n Svarbiausia suprasti: nerimas n\u0117ra tavo prie\u0161as, o signalas, kad tavo viduje ka\u017ekas pra\u0161o pagalbos ir prie\u017ei\u016bros<\/strong>. Pagalbos ie\u0161kojimas yra dr\u0105sus ir svarbus \u017eingsnis. Moksliniai tyrimai rodo, kad nerimo sutrikim\u0173 gydymas duoda rezultat\u0173 \u2013 daug \u017emoni\u0173 gr\u012f\u017eta prie normalios kasdienyb\u0117s be nuolatinio baim\u0117s jausmo. Juk, kaip sak\u0117 R. Schwartz, jei i\u0161moksime myl\u0117ti savo vidines dalis ir i\u0161klausyti jas, nerimas pama\u017eu praranda savo galingum\u0105. Neb\u016bkite vieni\u0161i su savo sunkumais \u2013 neatmesti savo jausm\u0173, bet leiskite jiems b\u016bti, su smalsumu pa\u017einkite, ko jie ie\u0161ko, ir raskite sau pagalb\u0105. Taip palengv\u0117ja kelias \u012f vidin\u0119 ramyb\u0119 ir pasitik\u0117jim\u0105 savimi.<\/p>\n\n\n\n Esu psicholog\u0117 R\u016bta Navick\u0117. 5,0 \u2b50\ufe0f i\u0161 148 \u012fvertinim\u0173 (Pensight<\/a>). 10+ met\u0173 praktikos, Lietuvos traum\u0173 psichologijos asociacijos ir Lietuvos EMDR asociacijos nar\u0117. Dirbu EMDR ir IFS metodais. Jei norisi patyrusio profesionalo \u0161alia, kvie\u010diu \u012f terapij\u0105. Konsultuoju tik internetu.<\/a><\/p>\n\n\n\nNerimo poj\u016b\u010diai k\u016bne<\/h2>\n\n\n\n
Nerimas pagal IFS<\/h2>\n\n\n\n
IFS \u012frankiai nerimui<\/h2>\n\n\n\n
EMDR terapija ir nerimas<\/h2>\n\n\n\n
Nerimas tai signalas<\/h2>\n\n\n\n
\n\n\n\n