{"id":14217,"date":"2026-09-04T11:15:51","date_gmt":"2026-09-04T11:15:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/?p=14217"},"modified":"2026-10-05T11:33:58","modified_gmt":"2026-10-05T11:33:58","slug":"pyktis-santykiuose-kodel-sprogstama","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/pyktis-santykiuose-kodel-sprogstama\/","title":{"rendered":"Pyktis santykiuose: kod\u0117l netik\u0117tai sprogstama"},"content":{"rendered":"<h2 class=\"wp-block-heading\">Kod\u0117l \u017emogus, kuris prisitaiko prie vis\u0173, artimoje poroje staiga sprogsta<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pyktis santykiuose, kurio patys i\u0161sig\u0105stame \u2014 viena da\u017eniausi\u0173 tem\u0173, su kuria \u017emon\u0117s pas mane ateina. Ir da\u017eniausiai jie apie save jau \u017eino labai daug. Da\u017enai gird\u017eiu: &#8222;<em>su visais sutariu, visus jau\u010diu, o artimuose santykiuose staiga u\u017epl\u016bsta pyktis, po kurio lieka tu\u0161tuma.&#8221; <\/em>Kas tuo metu vyksta nerv\u0173 sistemoje ir kaip \u010dia padeda IFS terapija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Yra \u017emoni\u0173, kurie apie save \u017eino labai daug. Perskait\u0119 knygas. Atpa\u017e\u012fstantys savo elgesio schemas ir mokantys jas \u012fvardyti tiksliai. Daugelis jau buvo terapijoje \u2013 kartais ne vienoje. Ir vis tiek ateina su ta pa\u010dia fraze:<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>\u201eA\u0161 visk\u0105 suprantu. Susid\u0117liojau visas mintis. Bet niekas nesikei\u010dia.\u201c<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai vienas da\u017eniausi\u0173 sakini\u0173, kuriuos gird\u017eiu per pirm\u0105sias konsultacijas. Ir jis beveik visada rei\u0161kia t\u0105 pat\u012f: supratimas jau yra. Tik j\u016bs\u0173 nerv\u0173 sistema apie tai dar nieko ne\u017eino.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Toliau papasakosiu apie tai, su kuo \u017emon\u0117s kreipiasi ypa\u010d da\u017enai. Jei atpa\u017einsite save \u2013 tai ne sutapimas. Ir tikrai ne j\u016bs\u0173 charakterio yda.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Emos istorija<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Ema \u2013 sukurtas, apibendrintas persona\u017eas. Tai ne konkretus \u017emogus ir ne konkretaus kliento istorija: portret\u0105 sud\u0117liojau i\u0161 tem\u0173, kurios mano darbe kartojasi da\u017eniausiai. Jokie tikri klient\u0173 duomenys \u010dia nenaudojami.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ema kreipiasi d\u0117l santyki\u0173. Sako, kad jai sunku juos i\u0161laikyti: kaskart, kai su partneriu u\u017esimezga tikras artumas, ka\u017ekas viduje persijungia.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ji pastebi tai labai tiksliai. Kol tarp j\u0173 dar yra atstumas, viskas gerai. Bet vos tik atsiranda pakankamas prisiri\u0161imas, jos d\u0117mesys tarsi paimamas kitam darbui \u2013 jis pradeda rinkti, k\u0105 partneris daro ne taip. I\u0161 prad\u017ei\u0173 smulkmenas. Paskui tos smulkmenos vis labiau i\u0161didinamos. Ir galiausiai u\u017epl\u016bsta pyktis, kuris pa\u010diai Emai atrodo per didelis tam, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nutiko.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tame pykty ji prikalba baisi\u0173 dalyk\u0173. Toki\u0173, kuri\u0173 paskui g\u0117dijasi. Ir da\u017eniausiai viskas baigiasi i\u0161siskyrimu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u012edomiausia, kad u\u017e santyki\u0173 Ema yra visi\u0161kai kitokia. Ji \u2013 priimanti. Bet kur b\u016bdama jau\u010dia visus aplinkinius: kur jie yra, k\u0105 veikia, kaip jau\u010diasi, kas tarp j\u0173 vyksta. Ji juos tarsi sujungia, su\u0161velnina, sulipdo. Tai kainuoja begal\u0119 energijos, bet kitaip ji nemoka.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ji pastebi ir tai, kad b\u016bdama su kitais i\u0161dalina save. Tuo metu su savimi b\u016bti sunku \u2013 tarsi b\u016bt\u0173 nuo sav\u0119s atsijungusi. Yra keli draugai, su kuriais ji jau\u010diasi galinti b\u016bti savimi daugiau.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">O paskui ateina kita banga: sunku keltis rytais, dingsta motyvacija, viskas pilka. Ji da\u017enai serga \u2013 per\u0161\u0105la, pakyla temperat\u016bra. Ji tai vadina depresija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ir klausia man\u0119s to paties, ko klausia labai daug \u017emoni\u0173: kod\u0117l a\u0161, b\u016bdama tokia supratinga, reaguoju taip?<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Prisitaikymas, pyktis, u\u017egesimas: kaip tai sukasi ratu<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161 \u0161alies atrodo, kad tai prie\u0161tarauja vienas kitam: labai \u0161velnus \u017emogus, kuris kartais tampa labai a\u0161trus, o paskui visai u\u017eg\u0119sta. I\u0161 nerv\u0173 sistemos pus\u0117s jokio prie\u0161taravimo n\u0117ra. Tai trys tos pa\u010dios apsaugos formos.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">1. Prisitaikymas: \u201ea\u0161 pajusiu tave anks\u010diau, nei tu pats\u201c<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Be gerai \u017einom\u0173 kovos ir b\u0117gimo reakcij\u0173 yra dar viena, apie kuri\u0105 kalbama gerokai ma\u017eiau \u2013 prisitaikymas. Tai apsauga, kai pavojus ma\u017einamas ne atsitraukiant ir ne prie\u0161inantis, o tampant kitam \u017emogui kuo patogesniu, kuo naudingesniu, kuo labiau suprantan\u010diu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaikyst\u0117je tai da\u017enai b\u016bna protingiausia i\u0161 vis\u0173 prieinam\u0173 i\u0161ei\u010di\u0173. Jei suaugusiojo nuotaika nenusp\u0117jama, saugiausia i\u0161mokti j\u0105 nuskaityti anks\u010diau, nei ji pasireik\u0161. Jei artimo \u017emogaus emocijos u\u017eima vis\u0105 erdv\u0119, saugiausia sav\u0173j\u0173 nerodyti. Jei ry\u0161ys i\u0161lieka tik tada, kai esi geras, \u017emogus i\u0161moksta b\u016bti geras.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">O geras \u2013 tai toks, koks priimtinas b\u016btent tose s\u0105lygose, kuriose jis gyvena. Ne apskritai geras. Geras tiek, kiek reikia, kad ry\u0161ys nenutr\u016bkt\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Suaugus tai atrodo kaip jautrumas ir geb\u0117jimas sutarti su visais. \u010cia noriu atskirti du dalykus, kurie da\u017enai suplakami \u012f vien\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Empatija \u2013 tai geb\u0117jimas \u012fsijausti \u012f kit\u0105, pajusti, kas jam vyksta. Ji gali \u012fsijungti savaime, j\u016bs\u0173 neatsiklaususi, ir gali visi\u0161kai i\u0161semti \u2013 ypa\u010d kai jau\u010diate ne vien\u0105 \u017emog\u0173, o vis\u0105 kambar\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Atjauta \u2013 kitas dalykas. Tai \u0161iluma kitam \u017emogui tada, kai j\u016bs pats liekate savyje. Tikra atjauta yra pasirinkimas. O prisitaikymas \u2013 automatas, kurio negalima i\u0161jungti. Tod\u0117l Ema ir sako: \u201ekitaip a\u0161 nemoku.\u201c<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">2. Pyktis: kai apsauga pagaliau prasiver\u017eia<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u017dmogus, kuris nuolat steb\u0117jo, jaut\u0117 ir tur\u0117jo prisitaikyti prie kit\u0173, da\u017enai netur\u0117jo kaip pajusti savo rib\u0173 ir poreiki\u0173. Ne tod\u0117l, kad j\u0173 nebuvo. Tiesiog visas d\u0117mesys buvo kitoje pus\u0117je, o sav\u0119s pajusti nebuvo nei laiko, nei saugumo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai, kas nepajusta, niekur nedingsta. Ir vien\u0105 dien\u0105 prasiver\u017eia kova: staigiai, kar\u0161tai, da\u017enai ne pagal situacijos dyd\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">B\u016btent tod\u0117l pyktis atrodo neproporcingas. \u0160iandienos \u012fvykiui jis toks ir yra. Bet jis visi\u0161kai proporcingas visam tam, kas prie jo prisid\u0117jo per daugel\u012f met\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ir dar viena detal\u0117, kuri g\u0105sdina labiausiai: \u0161is pyktis da\u017eniausiai nukrypsta \u012f pat\u012f svarbiausi\u0105 \u017emog\u0173. Ne \u012f koleg\u0105, ne \u012f kaimyn\u0105. \u012e partner\u012f.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">3. U\u017egesimas: tai, k\u0105 da\u017enai vadiname depresija<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Po tokio protr\u016bkio da\u017enai ateina tre\u010dia banga. Nerv\u0173 sistema mato, kad n\u0117 vienas kelias netinka: nei taip i\u0161sidalinti save, nei taip apipilti kit\u0105 pyk\u010diu. Ir tada ji tiesiog visk\u0105 prigesina.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161 vidaus tai jau\u010diasi kaip sunkumas keltis, dingusi motyvacija, tu\u0161tuma, atbukimas. \u017dmon\u0117s tai beveik visada vadina depresija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u010cia noriu pasakyti ai\u0161kiai: ilgai trunkanti prisl\u0117gta nuotaika tikrai gali b\u016bti depresija, ir j\u0105 turi \u012fvertinti specialistas. Bet dalis \u017emoni\u0173 \u0161iuo \u017eod\u017eiu vadina kai k\u0105 kito \u2013 u\u017esidarym\u0105 po per didelio kr\u016bvio.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kod\u0117l pyktis santykiuose \u012fsijungia b\u016btent su artimiausiu \u017emogumi<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ema pati \u012fvardija laiko ta\u0161k\u0105 tiksliai: \u201ekai tik pajuntu pakankam\u0105 prisiri\u0161im\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai neatsitiktinumas. Nerv\u0173 sistema saugo nuo to, kas kadaise skaud\u0117jo. O jei skaud\u0117jo b\u016btent artumas \u2013 jei artimiausias ry\u0161ys kadaise buvo nesaugus, nenusp\u0117jamas arba per brangus \u2013 artumas ir bus pa\u017eym\u0117tas kaip rizikos zona.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161 i\u0161or\u0117s tai atrodo taip: kuo \u017emogus tampa svarbesnis, tuo daugiau jame randama tr\u016bkum\u0173. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 vyksta kas kita \u2013 \u012fsijungia budrumas. D\u0117mesys savaime pradeda ie\u0161koti pirm\u0173j\u0173 \u017eenkl\u0173, kad v\u0117l bus skaudu. O kai ie\u0161koma pavojaus, jis randamas. Toks jau tos apsaugos darbas: ji netikrina, ar jums saugu. Ji ie\u0161ko \u012frodym\u0173, kad nesaugu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Su draugais taip nutinka re\u010diau. Tod\u0117l Ema ir turi kelis \u017emones, su kuriais gali b\u016bti savimi. \u012e tai a\u0161 visada atkreipiu d\u0117mes\u012f, nes tai svarbu: vadinasi, ji turi aplink\u0105, kurioje jos nerv\u0173 sistema jau\u010diasi pakankamai saugiai. Ir ten nieko papildomai daryti nereikia \u2013 b\u016bti savimi pavyksta savaime. Ten, kur pavojaus signalas stipresnis, ta pati sistema imasi darbo ir saugo.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">K\u0105 vis\u0105 t\u0105 laik\u0105 daro k\u016bnas<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Toks nerv\u0173 sistemos budrumas turi labai konkre\u010di\u0105 kain\u0105.<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>D\u0117mesys nuolat nukreiptas \u012f i\u0161or\u0119. Geb\u0117jimas jausti visus kambaryje rei\u0161kia, kad jutimai dirba be pertraukos. Tai n\u0117ra ypatinga dovana. Tai i\u0161lavintas budrumas.<\/li>\n\n\n\n<li>Dingsta sav\u0119s pajautimas. Kai visas d\u0117mesys skirtas kitiems, sau jo nebelieka. Tod\u0117l ir atsiranda tas atsijungimo nuo sav\u0119s jausmas: galite detaliai papasakoti, kaip jaut\u0117si kiti, bet ne kaip jaut\u0117t\u0117s j\u016bs.<\/li>\n\n\n\n<li>K\u016bnas ilgai laikomas \u012ftampoje. Nuolatinis pasirengimas reaguoti \u2013 tai suspausti \u017eandikauliai, pakelti pe\u010diai, negilus kv\u0117pavimas, vakare sunkiai i\u0161jungiamos mintys.<\/li>\n\n\n\n<li>Po protr\u016bkio k\u016bnas krenta. Po stiprios kovos reakcijos da\u017enai ateina prie\u0161ingas kra\u0161tutinumas \u2013 sul\u0117t\u0117jimas, sunkumas, mieguistumas.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017enas sirgimas, per\u0161alimai, temperat\u016bra \u2013 tai, apie k\u0105 kalba Ema \u2013 yra tema, kur b\u016btina b\u016bti atsargiems. Ilgai trunkantis stresas ir imunin\u0117 sistema yra susij\u0119, bet n\u0117 vienas psichologas negali pasakyti, kad konkretus per\u0161alimas kilo d\u0117l santyki\u0173. Tod\u0117l jei sergate da\u017enai arba jau\u010diate nuolatin\u012f nuovarg\u012f, pirmas \u017eingsnis yra ne terapija, o gydytojas ir tyrimai. Tik atmetus medicinines prie\u017eastis prasminga \u017ei\u016br\u0117ti toliau.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kod\u0117l supratimas nepakei\u010dia reakcijos<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai bene skaud\u017eiausia vieta. \u017dmogus jau \u017eino, kas su juo vyksta. Skait\u0117. Medituoja. Analizavo. Ir vis tiek kit\u0105 kart\u0105 reaguoja lygiai taip pat.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie\u017eastis paprasta ir nemaloni: apsaugin\u0117s reakcijos n\u0117ra nuomon\u0117. J\u0173 nepakeisi geresniu argumentu, valios pastanga ar dar viena knyga. Jos suveikia grei\u010diau u\u017e m\u0105stym\u0105, nes tam ir buvo sukurtos \u2013 tuo metu, kai formavosi, greitis buvo svarbesnis u\u017e tikslum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">A\u0161 tikiu \u2013 ir matau tai kiekvien\u0105 savait\u0119 \u2013 kad pokytis ateina ne per vali\u0105, o per pa\u017eint\u012f su savo nerv\u0173 sistema ir per \u0161veln\u0173 pri\u0117mim\u0105. Kol kariaujate su savo pyk\u010diu, jis tik stipr\u0117ja. Nes jis irgi ka\u017ek\u0105 saugo.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip \u012f tai \u017ei\u016bri IFS terapija<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">IFS, arba vidin\u0117s \u0161eimos sistemos terapija, yra metodas, kur\u012f suformulavo <a href=\"https:\/\/ifs-institute.com\/about-us\/richard-c-schwartz-phd\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">dr. Richardas C. Schwartzas<\/a>. Jis jo nei\u0161galvojo prie stalo. Pri\u0117jo klausydamasis klient\u0173, kurie kalb\u0117jo apie save daugiskaita: \u201eviena mano dalis nori pasilikti, o kita nori b\u0117gti\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Mus moko b\u016bti nuosekliems: tur\u0117ti vien\u0105 nuomon\u0119, vien\u0105 jausm\u0105, vien\u0105 pozicij\u0105. O viduje m\u016bs\u0173 visada yra keli. Labai da\u017enai \u017emon\u0117s, at\u0117j\u0119 \u012f IFS, pamato, kad vis\u0105 laik\u0105 kalb\u0117jo i\u0161 vienos vienintel\u0117s savo dalies.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Ir i\u0161 karto atsakau \u012f klausim\u0105, kur\u012f gird\u017eiu beveik visada: dalys neturi nieko bendra su psichikos liga. Tai normali vidin\u0117 sandara. Ji yra kiekviename.<\/em><\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kaip Emos istorija atrodo i\u0161 vidaus<\/h3>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Besistengianti dalis (IFS j\u0105 vadina vadybininku). Ji dirba kasdien ir \u017ei\u016bri \u012f priek\u012f: kad ateityje neb\u016bt\u0173 skaudu, kad niekas nenutolt\u0173, kad viskas b\u016bt\u0173 sutvarkyta. B\u016btent ji Emoje nuolat skenuoja aplink\u0105, jau\u010dia visus ir sujungia.<\/li>\n\n\n\n<li>Ugniagesys. Jis \u012fsijungia tada, kai skausmas jau \u010dia pat. Jam r\u016bpi tik dabartis: kad tik dabar neskaud\u0117t\u0173. Ir tam jis leid\u017eia visas priemones \u2013 rytojus jam ner\u016bpi. Tod\u0117l Emos pyktis ir pasako tuos baisius \u017eod\u017eius: ugniagesiui svarbu, kad gr\u0117sm\u0117 baigt\u0173si \u0161iandien, o ne kaip tai atrodys rytoj.<\/li>\n\n\n\n<li>Ta dalis, kuriai skauda. Ji kadaise patyr\u0117, kad b\u016bti savimi \u0161alia mylimo \u017emogaus nesaugu. Ir visos kitos dalys dirba tik tam, kad prie jos niekas neprisiliest\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kai pa\u017ei\u016brime taip, dingsta klausimas \u201ekas man negerai?\u201c. Nes atsakymas paai\u0161k\u0117ja: viskas gerai. Tiesiog kelios j\u016bs\u0173 dalys dirba labai sunk\u0173 darb\u0105. Ir nepasitiki viena kita.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kada pasirodo Savastis<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Be dali\u0173 kiekviename \u017emoguje yra ir Savastis \u2013 ramyb\u0117s, ai\u0161kumo ir geb\u0117jimo b\u016bti su savimi b\u016bsena. Jos nereikia u\u017esiauginti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ir ji n\u0117ra tai, kas lieka, kai dalys nutyla. Savastis pasirodo tada, kai dalys b\u016bna i\u0161klausytos ir pasijunta nebevieni\u0161os. Tai svarbus skirtumas. Tikslas n\u0117ra dali\u0173 atsikratyti, kad likt\u0173 tik Savastis. Tikslas \u2013 kad jos veikt\u0173 kartu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Man patinka orkestro palyginimas. Dirigentas \u017eino kiekvieno muzikanto partij\u0105. Kai dirigentas yra, n\u0117 vienam muzikantui nebereikia vienam grie\u017eti u\u017e vis\u0105 orkestr\u0105. Ir kiekvienas gali atsipalaiduoti \u2013 bet niekas i\u0161 orkestro nei\u0161eina.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">B\u016btent to Emai ir tr\u016bksta. Ne to, kad besistengianti dalis dingt\u0173 \u2013 ji nuostabi. O to, kad ji nebedirbt\u0173 viena, be poilsio ir be pasitik\u0117jimo, kad ka\u017ekas viduje budi kartu su ja.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Tarpas tarp dirgiklio ir reakcijos: kaip jis atsiranda i\u0161 tikr\u0173j\u0173<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Beveik visose terapijose ir meditacijose sakoma, kad tarp dirgiklio ir reakcijos turi atsirasti tarpas. Tik retai kur paai\u0161kinama, kaip j\u012f pasiekti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">IFS tai leid\u017eia padaryti realiai. Kai pastebite, kad \u012f situacij\u0105 reaguoja ne visas j\u016bs, o ka\u017ekuri j\u016bs\u0173 dalis, \u012fvyksta atsiskyrimas. Ir tada jau galite su ta dalimi pabendrauti: i\u0161girsti, kas jai svarbu ir kod\u0117l ji taip elgiasi. Tuo j\u016bs jai parodote, kad ji n\u0117ra palikta viena tvarkytis su tuo, kas vyksta dabar.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">B\u016btent \u010dia ir gimsta tas tarpas. Ne i\u0161 savitvardos. I\u0161 to, kad dalis nustoja b\u016bti viena.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kas dar kei\u010diasi<\/h3>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Gr\u012f\u017eta savo k\u016bno ir savo poreiki\u0173 pajautimas. Bendraujant su kitais pama\u017eu galima jausti ir save, ne tik juos.<\/li>\n\n\n\n<li>Prisitaikymas tampa pasirinkimu. Galima b\u016bti \u0161iltam tada, kai to norisi, o ne tada, kai kitaip ne\u012fmanoma.<\/li>\n\n\n\n<li>Pyktis nebei\u0161nyksta, bet nebeprasideda i\u0161kart nuo devinto balo.<\/li>\n\n\n\n<li>Suma\u017e\u0117ja u\u017egesimo bangos, nes nebereikia atsigauti po kiekvieno i\u0161sidalinimo.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip atrodo darbas mano konsultacijose<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirmoji konsultacija \u2013 susipa\u017einimas. Klausiu, kas vyksta dabar, ir klausiu apie prisiminimus: kur, kada ir su kuo \u0161i reakcija gal\u0117jo u\u017esid\u0117ti. Kartu \u017ei\u016briu, kur EMDR gal\u0117t\u0173 b\u016bti trumpiausias kelias.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Bet \u012f EMDR neinu skubotai. Kai \u017emogus pra\u0161o prad\u0117ti i\u0161 karto, paai\u0161kinu, kod\u0117l neparuo\u0161tai nerv\u0173 sistemai tai gali b\u016bti \u017ealinga. Pirmiausia statome atramas \u2013 tai, kuo bus galima remtis, kai sistema sureaguos per stipriai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Toliau kalbiname kiekvien\u0105 dal\u012f. Susipa\u017e\u012fstame su ja. Padedame jai pamatyti ir pajusti, kad ji ne viena.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">To mokom\u0117s kiekvienoje sesijoje \u2013 tol, kol bendrauti su savo dalimis tampa nat\u016bralu. Ir tada j\u016bs turite \u012frank\u012f, kurio niekas nebeatims: pasirod\u017eius dar nepa\u017eintai daliai, j\u016bs gebate j\u0105 pasteb\u0117ti ir su ja susipa\u017einti. Tik tada atsiranda jausmas, kad galite rinktis. Ir tik tada atsiranda tas tarpas tarp dirgiklio ir reakcijos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">A\u0161 neanalizuoju j\u016bs\u0173 elgesio ir ned\u0117lioju, k\u0105 padar\u0117te ne taip. Nesekiu j\u016bs\u0173 k\u016bno kalbos, ie\u0161kodama nenuoseklum\u0173, ir nevertinu, ar sakote ties\u0105. Mano patirtis tokia: \u017emon\u0117s, ateinantys su \u0161ia tema, jau yra patys ar\u0161iausi savo kritikai. Dar vieno kritiko jiems tikrai nereikia. I\u0161orin\u0117s situacijos man svarbios tik kaip fonas \u2013 kad supras\u010diau, kokioje b\u016bsenoje j\u016bs esate.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ir dar vienas dalykas, kuriuo tikiu: savo gyvenimo ekspertas esate j\u016bs. Mano darbas \u2013 ne pasakyti, kaip elgtis, o pad\u0117ti pa\u017einti savo dalis ir apdoroti tai, kas u\u017estrigo, kad krypt\u012f pasirinktum\u0117te patys.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Klientai da\u017enai sako, kad tai ne\u012fprasta ir kartais sunku, bet \u012fdomu. Nes taip giliai sav\u0119s jie dar nebuvo pa\u017ein\u0119.<\/em><\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kada verta kreiptis ir k\u0105 svarbu \u017einoti<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160is straipsnis n\u0117ra diagnoz\u0117, gydymas ar individuali rekomendacija. Jis skirtas atpa\u017einimui, o ne i\u0161vadai apie save. Susipa\u017einti su savimi verta bet kada, o kreiptis \u012f specialist\u0105 prasminga, jei:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>pyk\u010dio protr\u016bkiai kartojasi ir ardo santykius;<\/li>\n\n\n\n<li>po bendravimo su \u017emon\u0117mis jau\u010diat\u0117s i\u0161sek\u0119 ir ne savyje;<\/li>\n\n\n\n<li>prisl\u0117gta b\u016bsena trunka ilgai ir trukdo kasdienei veiklai.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">B\u016bkite atid\u016bs dviem dalykams. Pirma \u2013 d\u0117l da\u017eno sirgimo ir ilgo nuovargio pirmiausia kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105. Antra \u2013 jei nuotaikos sunkumas gilus ir t\u0119stinis, j\u012f turi \u012fvertinti psichikos sveikatos specialistas. Esant depresijai kai kuriems \u017emon\u0117ms pirmiausia labiau tinka kognityvin\u0117 elgesio terapija, ir tokiais atvejais a\u0161 pati rekomenduoju kit\u0105 specialist\u0105, o ne imuosi darbo bet kokia kaina.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Jei jau\u010diat\u0117s labai blogai ir kyla min\u010di\u0173 apie savi\u017eudyb\u0119, nelaukite. Lietuvoje vis\u0105 par\u0105 nemokamai veikia emocin\u0117s paramos linijos: bendrasis numeris 1809, suaugusiesiems \u2013 \u201eVilties linija\u201c 116 123. Esant tiesioginiam pavojui gyvybei skambinkite 112.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Da\u017eniausiai u\u017eduodami klausimai<\/h2>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kod\u0117l pyktis b\u016bna per didelis situacijai?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tod\u0117l, kad reaguojama ne tik \u012f tai, kas vyksta dabar. Prisideda ankstesn\u0117 patirtis, kurioje pana\u0161us jausmas jau buvo, tik tada jo i\u0161reik\u0161ti buvo ne\u012fmanoma. Viskas susideda \u012f vien\u0105 reakcij\u0105 \u2013 tod\u0117l jos dydis atrodo nesuprantamas.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Ar noras visiems \u012ftikti (people pleasing) yra charakterio bruo\u017eas?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ne. Da\u017eniausiai tai i\u0161mokta apsauga, kuri kadaise pad\u0117jo i\u0161laikyti ry\u0161\u012f. Ji gali pasikeisti \u2013 tada \u0161iluma lieka, o priverstinumas dingsta.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kuo IFS terapija skiriasi nuo pokalbi\u0173 terapijos?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pokalbi\u0173 terapijoje da\u017eniausiai kalbama apie save kaip apie vien\u0105 visum\u0105. IFS dirbama tiesiogiai su atskiromis vidin\u0117mis dalimis ir su k\u016bno poj\u016b\u010diais, kurie jas lydi. Tod\u0117l \u017emon\u0117s, kurie visk\u0105 supranta, bet niekas nesikei\u010dia, da\u017enai pajunta skirtum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Ar tikslas yra atsikratyti t\u0173 dali\u0173?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ne. N\u0117 viena dalis n\u0117ra prie\u0161as ir n\u0117 vienos nereikia i\u0161vyti. Tikslas \u2013 kad jos b\u016bt\u0173 i\u0161girstos ir nustot\u0173 dirbti pavieniui. Tada jos veikia kartu, ir jums nebereikia sav\u0119s valdyti j\u0117ga.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Ar galima IFS derinti su EMDR?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taip. A\u0161 dirbu abiem metodais ir da\u017enai juos derinu: IFS padeda susipa\u017einti su apsaugomis ir paruo\u0161ti sistem\u0105, o EMDR leid\u017eia apdoroti konkre\u010dius prisiminimus (<a href=\"https:\/\/www.remotemdr.com\/therapists\/63749a89225288cc28f04d1c\/\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">naudoju speciali\u0105 platform\u0105 RemotEMDR<\/a>). Esu baigusi ir atskir\u0105 IFS gr\u012fstos EMDR terapijos kurs\u0105.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kiek laiko tai trunka?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">S\u0105\u017einingas atsakymas \u2013 priklauso nuo \u017emogaus, jo istorijos ir tikslo. Vienoda trukm\u0117 visiems b\u016bt\u0173 pa\u017eadas, kurio negaliu duoti. Bendr\u0105 vaizd\u0105 ir realisti\u0161k\u0105 plan\u0105 paprastai susid\u0117liojame per pirmas kelias konsultacijas.<\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator has-alpha-channel-opacity\"\/>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">R\u016bta Navick\u0117 (pilnas vardas \u2013 R\u016bta Baltu\u0161ninkait\u0117 Navick\u0117) yra traum\u0173 psicholog\u0117, dirbanti su suaugusiais EMDR ir IFS (vidin\u0117s \u0161eimos sistemos) terapijos metodais. Konsultuoja nuotoliniu b\u016bdu, gyvena ir dirba Kaune. \u012etraukta \u012f <a href=\"https:\/\/traumupsichologija.lt\/specialistai\/\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">Lietuvos traum\u0173 psichologijos asociacijos (LTPA) specialist\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105<\/a>.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Iki traum\u0173 psichologijos a\u0161tuonerius metus dirbo teis\u0117s ir teis\u0117saugos sistemoje: teisme, mediatore probacijos tarnyboje tarp nuteist\u0173j\u0173 ir nukent\u0117jusi\u0173j\u0173, v\u0117liau psichologe policijoje, konsultuodama pareig\u016bnus, kurie susiduria su trauma kasdieniame darbe.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Jei atpa\u017einote save<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei skaitydami pagalvojote \u201e\u010dia apie mane\u201c \u2013 tai jau daug. Nereikia likti vienam su tuo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Si\u016blau nemokam\u0105 15 minu\u010di\u0173 susipa\u017einimo pokalb\u012f. Per j\u012f pasi\u017ei\u016br\u0117sime, ar mano darbo b\u016bdas jums tinka, ir aptarsime, nuo ko b\u016bt\u0173 prasminga prad\u0117ti. Konsultacijos vyksta nuotoliniu b\u016bdu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em><a href=\"https:\/\/pensight.com\/x\/ruta\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">Registracija \u012f nemokam\u0105 15 min. pokalb\u012f <\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kod\u0117l \u017emogus, kuris prisitaiko prie vis\u0173, artimoje poroje staiga sprogsta Pyktis santykiuose, kurio patys i\u0161sig\u0105stame \u2014 viena da\u017eniausi\u0173 tem\u0173, su kuria \u017emon\u0117s pas mane ateina. &hellip; <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":14219,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-14217","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/pyktis-santykiuose-psichologe-ruta-navicke.jpg-e1788520340478.avif","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14217","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14217"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14217\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14240,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14217\/revisions\/14240"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14219"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14217"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14217"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14217"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}