{"id":14252,"date":"2026-10-23T14:33:35","date_gmt":"2026-10-23T14:33:35","guid":{"rendered":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/?p=14252"},"modified":"2026-10-23T14:33:39","modified_gmt":"2026-10-23T14:33:39","slug":"kodel-as-nenaudoju-zodzio-ego","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/kodel-as-nenaudoju-zodzio-ego\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l a\u0161 nenaudoju \u017eod\u017eio \u201eego\u201c"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201e\u010cia kalba mano ego.\u201c \u201eReikia paleisti ego.\u201c \u201eJis turi per didel\u012f ego.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai gird\u017eiu nuolat. Socialiniuose tinkluose, meditacij\u0173 program\u0117l\u0117se, knygose. Ir per sesijas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kartais \u017emogus pasakoja, kaip jam sekasi, ir staiga stabteli: \u201eBet \u010dia tik ego \u017eaidimai.\u201c Arba: \u201e\u010cia turb\u016bt ego nori pasirodyti.\u201c Tokiu momentu a\u0161 sutrinku. K\u0105 tik kalb\u0117jome apie ka\u017ek\u0105 tikro ir svarbaus, o dabar viskas nura\u0161yta vienu \u017eod\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Bet sesijos metu, kai gilinam\u0117s \u012f patirt\u012f, ne laikas skaityti paskait\u0105 apie tai, k\u0105 \u0161is \u017eodis rei\u0161k\u0117 nuo filosofijos iki \u0161i\u0173 dien\u0173. Tam turb\u016bt prireikt\u0173 visos sesijos. Ir \u017emogui tai nepad\u0117t\u0173. Da\u017eniausiai jis tiesiog pakei\u010dia tem\u0105 arba baigiasi laikas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tod\u0117l nusprend\u017eiau para\u0161yti apie tai \u010dia.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">A\u0161 \u0161io \u017eod\u017eio savo darbe nevartoju. Ne tod\u0117l, kad jis b\u016bt\u0173 \u201eblogas\u201c. Tod\u0117l, kad \u0161iandien jis rei\u0161kia du prie\u0161ingus dalykus. O kai kalbi su savimi \u017eod\u017eiu, kurio reik\u0161m\u0117 neai\u0161ki, labai lengva pasiklysti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Papasakosiu, i\u0161 kur \u0161is \u017eodis atsirado, kok\u012f paradoks\u0105 jis slepia ir k\u0105 apie toki\u0105 kalb\u0105 sako filosofai ir mokslininkai. O pabaigoje \u2013 k\u0105 sakau vietoj \u201eego\u201c.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">I\u0161 kur atsirado \u017eodis \u201eego\u201c<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prad\u0117kime nuo paprasto dalyko. Lotyni\u0161kai <em>ego<\/em> rei\u0161kia tiesiog \u201ea\u0161\u201c. Tiek. Nei gero, nei blogo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u012e psichologij\u0105 \u0161\u012f \u017eod\u012f atne\u0161\u0117 Freudas. Nors pats jis ra\u0161\u0117 voki\u0161kai ir sak\u0117 labai paprastai \u2013 <em>Ich<\/em>, \u201ea\u0161\u201c. \u201eEgo\u201c atsirado v\u0117liau, kai jo knygos buvo ver\u010diamos \u012f angl\u0173 kalb\u0105: lotyni\u0161kas \u017eodis skamb\u0117jo moksli\u0161kiau. Ir taip i\u0161 paprasto, \u0161ilto \u201ea\u0161\u201c tapo terminas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psichoanalitikas Bruno Bettelheimas knygoje <em>Freud and Man\u2019s Soul<\/em> (1982) kritikavo angli\u0161kus Freudo vertimus. Jam atrod\u0117, kad techniniai terminai nutolino Freudo mintis nuo to, k\u0105 \u017emogus i\u0161gyvena. Tarptautin\u0117s psichoanaliz\u0117s asociacijos \u017eodyne taip pat ra\u0161oma, kad Freudo <em>Ich<\/em> rei\u0161k\u0117 du dalykus vienu metu: psichikos strukt\u016br\u0105 ir paprast\u0105 jausm\u0105 \u201ea\u0161 esu\u201c. Ver\u010diant \u012f \u201eego\u201c, \u0161i antroji pus\u0117 gal\u0117jo pasimesti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Man tai labai \u012fdomu. Techninis \u017eodis padeda tiksliai kalb\u0117ti apie teorij\u0105. Bet tas pats \u017eodis gali nutolinti nuo to, k\u0105 jau\u010diame, kai sakome \u201ea\u0161\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Freudo modelyje \u201eA\u0161\u201c tarpininkauja tarp potrauki\u0173, \u201eSuper-A\u0161\u201c reikalavim\u0173 ir tikrov\u0117s. Kuo geriau jis veikia, tuo lengviau \u017emogui pakelti nusivylim\u0105, suvaldyti impuls\u0105 ir matyti, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vyksta.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Ego paradoksas: stiprinti ar i\u0161tirpdyti?<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160iandien t\u0105 pat\u012f \u017eod\u012f gird\u017eiu bent trimis prasm\u0117mis:<\/p>\n\n\n\n<ol id=\"block-bf650cbd-fd55-4a2d-b4af-f5c5d3c25751\" class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Psichoanaliz\u0117je<\/strong> \u201estiprus A\u0161\u201c rei\u0161kia geb\u0117jim\u0105 reguliuoti impulsus, pakelti \u012ftamp\u0105 ir prisitaikyti prie tikrov\u0117s. Tok\u012f \u201eA\u0161\u201c norima <strong>stiprinti<\/strong>.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Kasdien\u0117je kalboje<\/strong> \u201eego\u201c da\u017enai rei\u0161kia pasip\u016btim\u0105, nor\u0105 b\u016bti teisiam ar nuolat gauti pripa\u017einim\u0105. Tok\u012f ego norima <strong>ma\u017einti<\/strong>. \u010cia dar \u012fsimai\u0161o \u201eegoizmas\u201c, t. y. savanaudi\u0161kumas. \u017dod\u017eiai giminingi, bet tai ne tas pats, kas Freudo \u201eA\u0161\u201c.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Kai kuriose populiariose dvasin\u0117se ir saviugdos knygose<\/strong> ego vaizduojamas kaip iliuzija ar kli\u016btis, kuri\u0105 reikia \u201epaleisti\u201c, \u201ei\u0161tirpdyti\u201c ar net \u201enumarinti\u201c. Nors ne visos dvasin\u0117s tradicijos taip mano.<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tad patarimas \u201epadirb\u0117k su savo ego\u201c vienam gali reik\u0161ti \u201ei\u0161mok tvarkytis su vidine \u012ftampa\u201c, kitam \u2013 \u201enustok save sureik\u0161minti\u201c, o tre\u010diam \u2013 \u201eatsisakyk sav\u0119s\u201c. \u017dod\u017eiai tie patys, o kryptys visai skirtingos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Man pa\u010diai daug artimesnis kitas paradoksas. Apie j\u012f knygoje <em>On Becoming a Person<\/em> (1961) ra\u0161\u0117 humanistin\u0117s psichologijos pradininkas Carlas Rogersas:<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Keistas paradoksas: kai priimu save tok\u012f, koks esu, tada galiu keistis.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Citat\u0105 ver\u010diau laisvai. Man atrodo, ji labai tinka ir \u201eego\u201c klausimui: sav\u0119s neb\u016btina nei p\u016bsti, nei naikinti. Kai liaujam\u0117s su savimi kovoti, pokytis da\u017enai ateina lengviau.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">K\u0105 apie tai sako mokslas<\/h2>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kai savo vert\u0119 reikia nuolat \u012frodin\u0117ti<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Socialin\u0117s psicholog\u0117s Jennifer Crocker ir Lora Park 2004 m. ap\u017evalgoje \u017eurnale <em>Psychological Bulletin<\/em> atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f vien\u0105 dalyk\u0105: svarbu ne tik tai, ar savivert\u0117 auk\u0161ta, ar \u017eema, bet ir kaip \u017emogus stengiasi jaustis vertingas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pavyzd\u017eiui, jei jau\u010diuosi verta tik tada, kai man pavyksta arba kai kiti mane giria, bet kokia pastaba skamba ne kaip \u201e\u010dia galima patobulinti\u201c, o kaip \u201ea\u0161 nieko verta\u201c. Tada norisi gintis, ai\u0161kintis, o kartais net nebandyti nieko naujo, kad tik nesuklys\u010diau. Taip sunkiau mokytis, sunkiau b\u016bti artimai su kitais ir sunkiau jaustis laisvai. Crocker ir Park ra\u0161o, kad ilgainiui tai gali atsiliepti ir psichinei bei fizinei sveikatai. Pagyrimas trumpam palengvina, bet v\u0117liau u\u017e tai gali tekti brangiai sumok\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai, k\u0105 vadiname \u201edideliu ego\u201c, kartais gali b\u016bti bandymas apsaugoti pa\u017eeid\u017eiam\u0105 savivert\u0119. \u017dmogus gali atkakliai \u012frodin\u0117ti savo ties\u0105 ne tod\u0117l, kad jame \u201eper daug sav\u0119s\u201c, o tod\u0117l, kad klysti ar likti nepasteb\u0117tam jam labai skauda. \u017dinoma, i\u0161 vieno elgesio negalima spr\u0119sti, kas vyksta \u017emogaus viduje.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Ego ir savivert\u0117 \u2013 ne tas pats<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psichologijoje ego ir savivert\u0117 n\u0117ra sinonimai. Psichoanaliz\u0117je ego \u2013 tai psichikos funkcijos, padedan\u010dios tvarkytis su impulsais, vidiniais konfliktais ir tikrove. Savivert\u0117 \u2013 tai, kaip \u017emogus vertina save ir ar jau\u010diasi vertingas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kasdien\u0117je kalboje \u0161ie dalykai susilieja. \u201eDideliu ego\u201c kartais pavadinamas ir noras b\u016bti pasteb\u0117tam, ir rib\u0173 gynimas, ir pasidid\u017eiavimas savo pasiekimu, ir paprastas \u201ene\u201c. Bet \u0161ie poreikiai savaime nerodo nei savanaudi\u0161kumo, nei \u201eper didelio ego\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kai \u017emogus nuolat girdi ar pats sau kartoja \u201e\u010dia tik tavo ego\u201c, jis gali prad\u0117ti g\u0117dytis visai normali\u0173 poreiki\u0173. Ir juos slopinti, kad tik neatrodyt\u0173 savanaudis. O jei savivert\u0117 ir taip labai priklauso nuo kit\u0173 nuomon\u0117s, ginti ribas ir pasakyti, ko tau reikia, tampa dar sunkiau.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Noriu b\u016bti tiksli: Crocker ir Park netyr\u0117 paties \u017eod\u017eio \u201eego\u201c poveikio. Tod\u0117l negaliu teigti, kad \u0161i etiket\u0117 savaime ma\u017eina savivert\u0119. Bet j\u0173 darbai padeda suprasti, kod\u0117l nuolatinis savo vert\u0117s \u012frodin\u0117jimas daro mus pa\u017eeid\u017eiamus. Per sesijas man svarbu ne skub\u0117ti klijuoti etiket\u0119, o smalsiai paklausti: k\u0105 \u0161i reakcija bando apsaugoti?<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Sav\u0119s atjauta ir stabilesnis sav\u0119s vertinimas<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirmiausia apie du \u017eod\u017eius, kurie skamba pana\u0161iai. Savivert\u0117 \u2013 tai tarsi vidinis pa\u017eymys: kiek a\u0161 esu gera, gabi, verta. Sav\u0119s atjauta \u2013 tai ne pa\u017eymys, o tai, kaip a\u0161 su savimi elgiuosi, kai man sunku ar nepavyksta. Ar save baru, ar paguod\u017eiu taip, kaip paguos\u010diau draug\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psicholog\u0117s Kristin Neff ir Roos Vonk (2009) palygino, kaip \u0161ie du dalykai veikia \u017emones. \u017dmon\u0117s, kurie su savimi elg\u0117si \u0161velniau, savo vert\u0119 jaut\u0117 stabiliau. J\u0173 savijauta ma\u017eiau \u0161okin\u0117jo nuo to, ar ka\u017ekas pavyko, ar ne. Jie re\u010diau lygino save su kitais, ma\u017eiau save grau\u017e\u0117 ir re\u010diau pyko.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">O auk\u0161ta savivert\u0117 kartais \u0117jo kartu su narcisizmu, t. y. jausmu, kad esu prana\u0161esn\u0117 u\u017e kitus. Su sav\u0119s atjauta taip nebuvo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai nerei\u0161kia, kad savivert\u0117 yra bloga. Tik tiek, kad svarbiau, kaip su savimi elgiam\u0117s, nei kiek kart\u0173 sau \u012frodome, kad esame verti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tod\u0117l man atrodo, kad i\u0161eitis n\u0117ra nei \u201epadidinti ego\u201c, nei \u201esunaikinti ego\u201c. Padeda toks santykis su savimi, kuriame nereikia nuolat \u012frodin\u0117ti savo vert\u0117s, o sunkias reakcijas galima suprasti, u\u017euot d\u0117l j\u0173 save smerkus.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">\u201eTylus ego\u201c: ne naikinti, o subalansuoti<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTylus ego\u201c \u2013 tai b\u016bdas b\u016bti savimi, kai nereikia garsiai sav\u0119s ginti. \u017dmogus su \u201etyliu ego\u201c gali stov\u0117ti u\u017e save ir kartu i\u0161girsti kit\u0105. Gali pasakyti \u201esuklydau\u201c ir d\u0117l to nesugri\u016bti. Jam \u012fdomu, kaip situacij\u0105 mato kitas, ir jis jau\u010dia, kad gali augti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psichologai Heidi Wayment, Jackas Baueris ir Kateryna Sylaska tyr\u0117 \u0161\u012f sav\u0119s jausm\u0105. J\u0173 tyrime \u017emon\u0117s su \u201etylesniu ego\u201c buvo \u0161velnesni sau, tikresni, lengviau atsitiesdavo po sunkum\u0173 ir apskritai jaut\u0117si geriau.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Svarbu: tai n\u0117ra raginimas tapti ma\u017eiau svarbiu ar atsisakyti savo poreiki\u0173. Tai kvietimas ma\u017eiau gintis ir ma\u017eiau \u012frodin\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Ar \u201ea\u0161\u201c apskritai egzistuoja?<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vokie\u010di\u0173 filosofas Thomas Metzingeris knygoje <em>The Ego Tunnel<\/em> (2009) eina dar toliau. Jo teigimu, savasties kaip daikto apskritai n\u0117ra. Tai, k\u0105 patiriame kaip \u201ea\u0161\u201c, yra smegen\u0173 kuriamas modelis, kurio paprastai nepastebime kaip modelio. Skamba pana\u0161iai kaip populiari fraz\u0117 \u201eego yra iliuzija\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Filosofas Evanas Thompsonas knygoje <em>Why I Am Not a Buddhist<\/em> (2020) su tuo gin\u010dijasi. Jis sako, kad tai, jog savastis yra kuriama, dar nerei\u0161kia, kad ji yra iliuzija. Procesas gali b\u016bti tikras \u2013 kaip tikras yra \u0161okis, nors jo negali pad\u0117ti po mikroskopu ir ap\u017ei\u016br\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Man \u0161i mintis labai svarbi terapijai. Jei \u201ea\u0161\u201c yra procesas, jis gali vykti sveikai, o gali ir skaud\u0117ti. Ir tam galima pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kai savasties jausmas tikrai i\u0161tirpsta<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Daug kas meditacijoje ie\u0161ko ramyb\u0117s. Bet kartais nutinka kitaip.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Brauno universiteto (JAV) tyr\u0117jai Jaredas Lindahlas ir Willoughby Britton 2017 m. paskelb\u0117 didel\u012f tyrim\u0105. Jie kalb\u0117josi su daugiau nei 60 ilgai meditavusi\u0173 \u017emoni\u0173 ir su 30 meditacijos mokytoj\u0173. Klaus\u0117 ne apie tai, kas gerai, o apie tai, kas buvo netik\u0117ta ar sunku. Viena i\u0161 da\u017en\u0173 patir\u010di\u0173 buvo pasikeit\u0119s sav\u0119s jausmas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vieni pasakojo, kad tarsi i\u0161nyko riba tarp j\u0173 ir pasaulio. Jie jaut\u0117si susiliej\u0119 su viskuo, ir tai buvo nuostabu. Kitiems tas pats buvo baisu. Pavyzd\u017eiui, gali atrodyti, kad tav\u0119s \u010dia lyg ir n\u0117ra, kad rankos juda pa\u010dios, o mintys ateina ne i\u0161 tav\u0119s. Ir neai\u0161ku, kaip gr\u012f\u017eti atgal.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pana\u0161i\u0173 dalyk\u0173 apra\u0161oma ir psichodelik\u0173 tyrimuose. Mokslininkai Nour ir kolegos (2016) pastebi, kad sav\u0119s rib\u0173 i\u0161nykim\u0105 kartais nupasakoja ir \u017emon\u0117s psichoz\u0117s metu. Kiek \u0161ios patirtys i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pana\u0161ios, jie sako atvirai: dar ne\u017einoma.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Man i\u0161 to svarbiausia viena mintis. \u201eEgo mirtis\u201c n\u0117ra vien gra\u017ei metafora. Tai, kas vienam \u017emogui yra dovana, kitam gali b\u016bti labai baugu. Ypa\u010d jei sav\u0119s jausmas ir taip trapus. Tod\u0117l patarimas \u201epaleisk ego\u201c tinka ne visiems ir ne visada.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip netikslus \u201eego\u201c vartojimas gali paveikti \u017emog\u0173<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">B\u016bsiu atvira: savo darbe matau , kad populiari \u201eego\u201c kalba turi kain\u0105, bet tuo pa\u010diu turi ir savo naudos.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kas gali pad\u0117ti<\/h3>\n\n\n\n<ul id=\"block-f2e129f2-02fc-4ffe-ad71-3ed1efa5fe36\" class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Atsitraukimas nuo reakcijos.<\/strong> Kai sakau sau \u201e\u010dia ne visas a\u0161, \u010dia tik mano reakcija\u201c, atsiranda ma\u017eas tarpas. Ir tame tarpe jau galiu rinktis, k\u0105 daryti toliau.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Ma\u017eiau poreikio gintis.<\/strong> Kai nebereikia nuolat \u012frodin\u0117ti, kad esu verta, lengviau i\u0161girsti kit\u0105 \u017emog\u0173 ir juo pasir\u016bpinti.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Lengvumas.<\/strong> Jei viduje jau\u010diuosi pakankamai tvirtai, paleisti nor\u0105 visada b\u016bti teisiai ar geriausiai gali b\u016bti tikras palengv\u0117jimas. Nebereikia tiek stengtis. Apie tai kalba ir Rogersas: kai save priimu, tampa lengviau.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kas gali pakenkti<\/h3>\n\n\n\n<ul id=\"block-034e4d8c-578e-462a-a591-82122c401571\" class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>Naujas vidinis kritikas.<\/strong> \u201eV\u0117l tas mano ego\u2026\u201c gali tapti dar vienu b\u016bdu save barti. Nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tai gal\u0117jo b\u016bti dalis, kuri band\u0117 mane apsaugoti. Tada nebeklausiu sav\u0119s, kas mane \u012fskaudino ar i\u0161g\u0105sdino. Tik pykstu ant sav\u0119s, kad apskritai sureagavau.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Vidinis karas.<\/strong> Jei dal\u012f sav\u0119s pavadinu prie\u0161u, pradedu su ja kovoti. O kai bandau reakcij\u0105 nuslopinti j\u0117ga, \u012ftampos gali tik padaug\u0117ti, ir dar sunkiau suprasti, nuo ko ji mane saugo.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Dvasinis ap\u0117jimas.<\/strong> Psichologas Johnas Welwoodas dar 1984 m. pavadino \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f <em>spiritual bypassing<\/em>: tai polinkis dvasin\u0117mis id\u0117jomis ir praktikomis apeiti nei\u0161spr\u0119stus emocinius klausimus, \u017eaizdas ir ne\u012fveiktus raidos u\u017edavinius. \u201eTai tik ego\u201c labai lengvai tampa b\u016bdu ne\u017ei\u016br\u0117ti \u012f skausm\u0105.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Sveiki poreikiai tampa g\u0117dingi.<\/strong> Noras b\u016bti pasteb\u0117tam, geb\u0117jimas pasakyti \u201ene\u201c, pyktis d\u0117l neteisyb\u0117s kartais pavadinami \u201eego\u201c. \u017dmogus, patyr\u0119s traum\u0105, kuriam ir taip sunku apginti savo ribas, gali i\u0161mokti d\u0117l to save g\u0117dinti.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Silpninama tai, kas dar laiko.<\/strong> Kai kuriems \u017emon\u0117ms trauma palieka trap\u0173 sav\u0119s jausm\u0105 ir sunkum\u0173 ginant ribas. Patarimas \u201epaleisk ego\u201c tada gali skamb\u0117ti lyg raginimas atsisakyti vienos i\u0161 atram\u0173, kuri dar padeda i\u0161silaikyti.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">K\u0105 a\u0161 sakau vietoj \u201eego\u201c<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Savo darbe man patinka naudoti vidini\u0173 \u0161eimos sistem\u0173 (IFS) terapijos kalb\u0105. J\u0105 suk\u016br\u0117 psichoterapeutas Richardas Schwartzas, klausydamasis savo klient\u0173. Joje n\u0117ra \u201eblog\u0173\u201c dali\u0173. Kiekviena dalis ka\u017ek\u0105 saugo.<\/p>\n\n\n\n<ul id=\"block-bb0a5eb9-00a2-4b24-a46f-f5108fba6a46\" class=\"wp-block-list\">\n<li>Vietoj \u201emano ego \u012fsi\u017eeid\u0117\u201c: <strong>\u012fsi\u017eeid\u0117 dalis man\u0119s, kuri labai stengiasi, kad man\u0119s neatstumt\u0173.<\/strong><\/li>\n\n\n\n<li>Vietoj \u201eego nori visk\u0105 kontroliuoti\u201c: <strong>dalis man\u0119s labai stengiasi, kad rytoj viskas b\u016bt\u0173 saugu.<\/strong><\/li>\n\n\n\n<li>Vietoj \u201eego sprogo\u201c: <strong>dalis man\u0119s nor\u0117jo tik vieno \u2013 kad skausmas sustot\u0173 dabar.<\/strong><\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tokia kalba nekritikuoja ir nekaltina. Ji leid\u017eia pasidom\u0117ti: k\u0105 \u0161i dalis saugo? Ko ji bijo? Ko jai reikia, kad gal\u0117t\u0173 atsipalaiduoti?<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">IFS kalboje yra ir Savastis. Ji n\u0117ra tai, kas lieka nutild\u017eius visas dalis, ir jos nereikia kurti i\u0161 naujo. Savastis jau yra, tik kartais j\u0105 u\u017ego\u017eia dalys, ne\u0161an\u010dios baim\u0119, skausm\u0105 ar didel\u0119 atsakomyb\u0119. Kai \u0161ios dalys jau\u010diasi i\u0161girstos ir saugesn\u0117s, Savastis gali lengviau atsiskleisti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Man artimiausias orkestro vaizdinys. Savastis kaip dirigentas: ji ne \u012fsakin\u0117ja, o sujungia ir veda. Pa\u017e\u012fsta kiekvieno muzikanto partij\u0105, ir \u017eino, kada kurio eil\u0117 pasireik\u0161ti, tod\u0117l niekam nebereikia grie\u017eti u\u017e vis\u0105 orkestr\u0105. Ir kiekvienas gali atsipalaiduoti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tod\u0117l mano darbas, derinant EMDR ir IFS, n\u0117ra nei \u201estiprinti ego\u201c, nei j\u012f \u201enaikinti\u201c. Mano darbas \u2013 pad\u0117ti \u017emogui susipa\u017einti su savimi taip, kad nebereik\u0117t\u0173 su savimi kovoti.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Apie mane<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Esu <strong>R\u016bta Navick\u0117<\/strong>, traum\u0173 psicholog\u0117 i\u0161 Kauno ir \u201eKlausk psichologo\u201c k\u016br\u0117ja. Dirbu su suaugusiais \u017emon\u0117mis nuotoliu. Derinu EMDR ir vidini\u0173 \u0161eimos sistem\u0173 (IFS) terapij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Psichologija mane sudomino dar trylikos. Bet prie\u0161 ateidama \u012f traum\u0173 psichologij\u0105, a\u0161tuonerius metus dirbau teis\u0117saugos sistemoje. Teisme u\u017era\u0161in\u0117jau nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 parodymus, probacijos tarnyboje buvau mediator\u0117 tarp nuteist\u0173j\u0173 ir nukent\u0117jusi\u0173j\u0173, v\u0117liau konsultavau policijos pareig\u016bnus, kurie darbe susidurdavo su savo ir svetima trauma.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Daug mokiausi ir tebesimokau: apie traum\u0105 pas dr. Janin\u0105 Fisher, EMDR pas Dolores Mosquera, IFS pas Richard\u0105 Schwartz\u0105 ir dr. Frank\u0105 Anderson\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei atpa\u017einote save \u0161iame tekste ir norite pa\u017einti savo dalis be kovos su savimi, kvie\u010diu <em><a href=\"https:\/\/pensight.com\/x\/ruta\" target=\"_blank\" rel=\"noopener nofollow\">registruotis \u012f nemokam\u0105 15 min. pokalb\u012f<\/a><\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u201e\u010cia kalba mano ego.\u201c \u201eReikia paleisti ego.\u201c \u201eJis turi per didel\u012f ego.\u201c Tai gird\u017eiu nuolat. Socialiniuose tinkluose, meditacij\u0173 program\u0117l\u0117se, knygose. Ir per sesijas. Kartais \u017emogus &hellip; <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":14248,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-14252","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/10\/\u201e2026-3-rajonas.-Mindfullness-Ruta-Navicke.avif","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14252","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14252"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14252\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14253,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14252\/revisions\/14253"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14252"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14252"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14252"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}