{"id":14262,"date":"2026-10-29T12:53:37","date_gmt":"2026-10-29T12:53:37","guid":{"rendered":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/?p=14262"},"modified":"2026-10-29T12:53:42","modified_gmt":"2026-10-29T12:53:42","slug":"mastymo-klaidos-10-pavyzdziu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/mastymo-klaidos-10-pavyzdziu\/","title":{"rendered":"M\u0105stymo klaidos: 10 pavyzd\u017ei\u0173 ir k\u0105 jos saugo"},"content":{"rendered":"

M\u0105stymo klaidos n\u0117ra kvailumas ar silpnumas. Da\u017eniausiai tai nerv\u0173 sistemos ir m\u016bs\u0173 vidini\u0173 dali\u0173 bandymas apsaugoti mus nuo skausmo, kuris ka\u017ekada jau buvo.<\/p>\n\n\n\n

Galb\u016bt gird\u0117jai patarim\u0105: \u201eTiesiog pakeisk mintis.\u201c Arba: \u201eGalvok pozityviai.\u201c Ir turb\u016bt \u017einai, kaip tai veikia. Protu visk\u0105 suprantu, o k\u016bnas vis tiek susitraukia, ir galvoje v\u0117l sukasi tas pats: \u201eA\u0161 niekada nesugeb\u0117siu.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Psichologijoje tokie automatiniai \u0161ablonai vadinami kognityviniais i\u0161kraipymais arba m\u0105stymo klaidomis. \u0160i\u0105 s\u0105vok\u0105 i\u0161populiarino kognityvin\u0117s terapijos pradininkai Aaronas Beckas ir Davidas Burnsas. Jie pasteb\u0117jo, kad \u017emon\u0117s, i\u0161gyvenantys nerim\u0105 ar sunkumus, da\u017enai mato pasaul\u012f per tam tikrus \u201eakinius\u201c.<\/p>\n\n\n\n

A\u0161 vis d\u0117lto si\u016bly\u010diau pa\u017ei\u016br\u0117ti dar giliau. Pavadinimas \u201eklaida\u201c lyg ir sako, kad ka\u017ekas sugedo. O man \u012fdomiau kitas klausimas: kod\u0117l tavo galva i\u0161moko taip galvoti? K\u0105 ji tuo saugo?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160iame straipsnyje pirma aptarsiu da\u017eniausius i\u0161kraipymus su pavyzd\u017eiais. Tada pa\u017ei\u016br\u0117siu, i\u0161 kur jie atsiranda: kaip mintis kartu kuria smegenys ir k\u016bnas (\u010dia remsiuosi psicholog\u0117s ir neuromokslinink\u0117s Lisos Feldman Barrett darbais), k\u0105 apie tai sako polivagal arba nervo klajoklio teorija ir kaip \u012f visa tai pa\u017ei\u016br\u0117ti per IFS terapijos vidini\u0173 dali\u0173 kalb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

De\u0161imt da\u017eniausi\u0173 m\u0105stymo i\u0161kraipym\u0173<\/h2>\n\n\n\n

\u0160\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 si\u016blau skaityti ne kaip test\u0105, o kaip atpa\u017einim\u0105. Gali b\u016bti, kad kai kuriuose sakiniuose i\u0161girsi save. Tai visi\u0161kai normalu, nes \u0161ie \u0161ablonai b\u016bdingi mums visiems, tik vieniems da\u017eniau, kitiems re\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

    \n
  1. Juoda\u2013balta m\u0105stymas<\/strong> (viskas arba nieko). N\u0117ra pusiaukel\u0117s, tik s\u0117km\u0117 arba nes\u0117km\u0117.
    1. \u201eSuklydau pristatyme vienoje vietoje, vadinasi, visas pristatymas nepavyko.\u201c<\/em><\/li><\/ol>\n
        \n
      1. \u201eJei nepaskambinau mamai \u0161i\u0105 savait\u0119, esu bloga dukra.\u201c<\/em><\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
      2. Perd\u0117tas apibendrinimas.<\/strong> Vienas \u012fvykis tampa taisykle visam gyvenimui. I\u0161duoda \u017eod\u017eiai \u201evisada\u201c, \u201eniekada\u201c, \u201evisi\u201c.\n
          \n
        1. \u201eMan\u0119s nepakviet\u0117 \u012f pokalb\u012f d\u0117l darbo. Man niekada niekas nepasiseka.\u201c<\/em><\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
        2. Psichinis filtras.<\/strong> D\u0117mesys prilimpa prie vienos neigiamos detal\u0117s, o visa kita tarsi i\u0161nyksta.\n
            \n
          1. Gauni de\u0161imt ger\u0173 atsiliepim\u0173 ir vien\u0105 kriti\u0161k\u0105. Vakare galvoji tik apie t\u0105 vien\u0105.<\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
          2. Teigiamo nuvertinimas.<\/strong> Geri dalykai \u201enesiskaito\u201c.\n
              \n
            1. \u201ePagyr\u0117 tik i\u0161 mandagumo.\u201c<\/em> \u201ePavyko, nes buvo lengva.\u201c<\/em><\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
            2. Skubotos i\u0161vados.<\/strong> I\u0161vada padaroma be pakankamo pagrindo. Da\u017eniausiai pasirei\u0161kia dviem pavidalais:
              1. min\u010di\u0173 skaitymas<\/em>: \u201eJis neatra\u0161\u0117, tikrai pyksta ant man\u0119s.\u201c<\/li><\/ol>\n
                  \n
                1. ateities sp\u0117jimas<\/em>: \u201eN\u0117ra prasm\u0117s bandyti, vis tiek atsisakys.\u201c<\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
                2. Katastrofizavimas.<\/strong> I\u0161 ma\u017eo \u012fvykio galvoje i\u0161auga blogiausias scenarijus.
                  1. \u201eVaikas neatsiliepia \u012f telefon\u0105. Ka\u017ekas atsitiko.\u201c<\/em> Arba: \u201e\u0160efas pakviet\u0117 pasikalb\u0117ti. Tikrai atleis.\u201c<\/em><\/li><\/ol>\n
                      \n
                    1. Prie\u0161inga to paties pus\u0117: savo stiprybi\u0173 ir pasiekim\u0173 sumenkinimas.<\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
                    2. Emocinis samprotavimas.<\/strong> Jausmas laikomas \u012frodymu.\n
                        \n
                      1. \u201eJau\u010diuosi kalta, vadinasi, esu kalta.\u201c<\/em> \u201eJau\u010diuosi nereikalinga, vadinasi, niekam ner\u016bpiu.\u201c<\/em><\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
                      2. \u201eTur\u0117\u010diau\u201c teiginiai.<\/strong> Grie\u017etos taisykl\u0117s sau ir kitiems: \u201eturiu\u201c, \u201eprivalau\u201c, \u201enegaliu sau leisti\u201c. Kai j\u0173 nesilaikome, ateina kalt\u0117, kai nesilaiko kiti \u2013 pyktis.\n
                          \n
                        1. \u201eTur\u0117\u010diau jau b\u016bti tai i\u0161gyvenusi.\u201c<\/em> \u201eNegaliu sau leisti pails\u0117ti, kol viskas nepadaryta.\u201c<\/em><\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
                        2. Etike\u010di\u0173 klijavimas.<\/strong> Vietoj veiksmo \u012fvardijamas visas \u017emogus.\n
                            \n
                          1. Vietoj \u201esuklydau\u201c sakai \u201eesu nevyk\u0117l\u0117\u201c. Vietoj \u201ejis pav\u0117lavo\u201c \u2013 \u201ejis neatsakingas\u201c.<\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
                          2. Personalizacija ir kaltinimas.<\/strong> Prisiimi atsakomyb\u0119 u\u017e tai, kas nuo tav\u0119s nepriklauso, arba vis\u0105 atsakomyb\u0119 suverti kitiems.
                            1. \u201eDraug\u0117 li\u016bdna, turb\u016bt ka\u017ek\u0105 ne taip pasakiau.\u201c<\/em><\/li><\/ol>\n
                                \n
                              1. \u201eJei ne jis, viskas b\u016bt\u0173 gerai.\u201c<\/em><\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n

                                Jei skaitant ka\u017ekas viduje krustel\u0117jo ar nor\u0117josi nusi\u0161ypsoti, tai jau pirmas \u017eingsnis \u2013 pasteb\u0117jimas. O dabar svarbiausia dalis: i\u0161 kur visa tai atsiranda.<\/p>\n\n\n\n

                                Kaip gimsta mintys: smegenys ne reaguoja, o sp\u0117ja<\/h2>\n\n\n\n

                                Nerv\u0173 sistemos tikslas \u2013 kad i\u0161gyventume, jai nelabai r\u016bpi, kad gerai gyventume. Ir m\u016bs\u0173 mintys \u010dia ne i\u0161imtis. Labai ai\u0161kiai tai paai\u0161kina Lisa Feldman Barrett knygoje \u201eHow Emotions Are Made\u201c.<\/p>\n\n\n\n

                                Barrett si\u016blo \u012fsivaizduoti, kad smegenys gyvena tamsioje, tylioje d\u0117\u017e\u0117je \u2013 kaukol\u0117je. Jos nemato pasaulio tiesiogiai. Jos gauna tik signalus: \u0161vies\u0105, garsus, kvapus ir \u017einutes i\u0161 k\u016bno \u2013 kaip plaka \u0161irdis, kaip kv\u0117puojame, kas vyksta pilve. Ir i\u0161 to turi atsp\u0117ti, kas vyksta. Vienintel\u0117 u\u017euomina, kuri\u0105 jos turi, yra tai, k\u0105 jau esame patyr\u0119.<\/p>\n\n\n\n

                                Tod\u0117l smegenys ne laukia, kol kas nors nutiks, o nuolat sp\u0117ja i\u0161 anksto. Barrett jas lygina su mokslininku, kuris kelia hipotezes ir tikrina jas su tuo, k\u0105 gauna i\u0161 pasaulio. Kartais jis atidus ir hipotez\u0119 pakei\u010dia. O kartais renkasi tik tuos duomenis, kurie hipotez\u0119 patvirtina, o to, kas netinka, tiesiog nepastebi. Ar tai nepana\u0161u \u012f psichin\u012f filtr\u0105?<\/p>\n\n\n\n

                                K\u016bno biud\u017eetas<\/h3>\n\n\n\n

                                Svarbiausias smegen\u0173 darbas yra ne m\u0105styti, o r\u016bpintis k\u016bnu: i\u0161 anksto numatyti, kiek energijos reik\u0117s, kad i\u0161liktume. Barrett tai vadina k\u016bno biud\u017eetu<\/strong>. Miegas, maistas, jud\u0117jimas, artimi \u017emon\u0117s j\u012f papildo. \u012etampa, ne\u017einomyb\u0117, nemiga j\u012f i\u0161eikvoja.<\/p>\n\n\n\n

                                Ir \u0161tai kas \u012fdomu: biud\u017eet\u0105 i\u0161eikvoja ne tik tai, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vyksta. U\u017etenka pamatyti ateinant\u012f vadov\u0105, kuris, m\u016bs\u0173 manymu, mus vertina, ir smegenys jau ruo\u0161ia k\u016bn\u0105 veikti \u2013 pada\u017enina \u0161irdies ritm\u0105, i\u0161skiria energijos. U\u017etenka net vien apie j\u012f pagalvoti.<\/p>\n\n\n\n

                                Biud\u017eeto b\u016bsen\u0105 jau\u010diame labai paprastai: maloniai ar nemaloniai, ramiai ar sujaudintai. Tai dar ne emocija, o bendras k\u016bno poj\u016btis, kur\u012f Barrett vadina afektu<\/strong>. Jis lydi mus vis\u0105 laik\u0105, net kai miegame.<\/p>\n\n\n\n

                                Kai jausmas atrodo kaip faktas<\/h3>\n\n\n\n

                                Kai jau\u010diam\u0117s nemaloniai ir ne\u017einome kod\u0117l, smegenys pradeda ie\u0161koti paai\u0161kinimo. Ir da\u017eniausiai j\u012f randa ne k\u016bne, o pasaulyje. Barrett tai vadina afektiniu realizmu<\/strong>: savo jausm\u0105 patiriame kaip fakt\u0105 apie pasaul\u012f. \u201eJau\u010diuosi blogai, vadinasi, tu ka\u017ek\u0105 blogo padarei.\u201c<\/p>\n\n\n\n

                                Knygoje ji pasakoja apie tyrim\u0105 su teis\u0117jais: prie\u0161 pietus jie da\u017eniau atsisakydavo paleisti kalinius lygtinai, o po piet\u0173 v\u0117l spr\u0119sdavo kaip \u012fprastai. Alk\u012f jie patyr\u0117 ne kaip alk\u012f, o kaip blog\u0105 nuojaut\u0105 apie \u017emog\u0173.<\/p>\n\n\n\n

                                Tai labai pana\u0161u \u012f emocin\u012f samprotavim\u0105. Ir \u012f min\u010di\u0173 skaitym\u0105: draug\u0117 atsak\u0117 trumpai, ir a\u0161 jau \u201e\u017einau\u201c, kad ji pyksta. Bet \u012f galv\u0105 sunkiai ateina mintis, kad gal ji tiesiog prastai i\u0161simiegojo, ir tai visai ne apie mane.<\/p>\n\n\n\n

                                Kod\u0117l ramyb\u0117 ateina l\u0117tai<\/h3>\n\n\n\n

                                Barrett turi dar vien\u0105 taikl\u0173 vaizdin\u012f. Eini mi\u0161ku ir i\u0161girsti \u0161nares\u012f lapuose. Smegenys i\u0161kart sp\u0117ja: gyvat\u0117! K\u016bnas ruo\u0161iasi b\u0117gti. Paai\u0161k\u0117ja, kad tai tik v\u0117jas. Akys savo sp\u0117jim\u0105 pataiso greitai, o k\u016bnas \u2013 ne. \u0160irdis dar ilgai plaka, nors protu jau \u017einai, kad pavojaus n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n

                                Tas smegen\u0173 dalis, kurios r\u016bpinasi k\u016bno biud\u017eetu, Barrett vadina beveik kur\u010diu mokslininku su megafonu. Jis garsiai skelbia savo sp\u0117jimus visoms kitoms smegenims, bet sunkiai girdi, k\u0105 sako tikrov\u0117. Gal tod\u0117l tiek daug \u017emoni\u0173 sako: \u201eVisk\u0105 suprantu, bet niekas nepasikeit\u0117.\u201c<\/p>\n\n\n\n

                                Kod\u0117l ne i\u0161 niekur<\/h3>\n\n\n\n

                                Smegenys sp\u0117ja i\u0161 to, k\u0105 jau patyr\u0117me. Jei kritika ka\u017ekada ateidavo netik\u0117tai ir skaud\u017eiai, smegenys i\u0161moko j\u0105 numatyti. Tada vienas kriti\u0161kas atsiliepimas i\u0161 de\u0161imties u\u017epildo vis\u0105 vakar\u0105. Tai ne kvailumas. Tai sp\u0117jimas, kuris ka\u017ekada buvo labai tikslus.<\/p>\n\n\n\n

                                Su kitais i\u0161kraipymais pana\u0161iai:<\/p>\n\n\n\n

                                  \n
                                • Katastrofizavimas<\/strong> ruo\u0161ia k\u016bn\u0105 blogiausiam, kad niekas neu\u017eklupt\u0173 netik\u0117tai.<\/li>\n\n\n\n
                                • Min\u010di\u0173 skaitymas<\/strong> bando i\u0161 anksto atsp\u0117ti, ar kitas \u017emogus nepyksta, kad sp\u0117tum prisitaikyti.<\/li>\n\n\n\n
                                • \u201eTur\u0117\u010diau\u201c taisykl\u0117s<\/strong> da\u017enai gimsta ten, kur meil\u0119 ar ramyb\u0119 reik\u0117jo u\u017esitarnauti.<\/li>\n\n\n\n
                                • Personalizacija<\/strong> vaikyst\u0117je kartais b\u016bna vienintelis b\u016bdas jaustis bent kiek valdan\u010diam situacij\u0105: jei tai mano kalt\u0117, vadinasi, galiu tai pakeisti.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n

                                  Barrett ra\u0161o, kad kiekviena mintis ir kiekvienas prisiminimas turi savyje ma\u017e\u0105 k\u016bno b\u016bsenos dalel\u0119. Smegenys klausia ne tik \u201ek\u0105 ma\u010diau, kai pastar\u0105j\u012f kart\u0105 buvau tokioje situacijoje?\u201c, bet ir \u201ek\u0105 ma\u010diau, kai mano k\u016bnas buvo tokios b\u016bsenos?\u201c. Tod\u0117l kai k\u016bnas pavarg\u0119s ar \u012fsitemp\u0119s, ir mintys ateina tamsesn\u0117s. Pirma kei\u010diasi k\u016bno b\u016bsena, o tik tada galvoje atsiranda istorija.<\/p>\n\n\n\n

                                  IFS dali\u0173 kalba: kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kalba tavo galvoje<\/h2>\n\n\n\n

                                  Vidini\u0173 \u0161eimos sistem\u0173 terapijoje (IFS) m\u0105stymo i\u0161kraipymus galima i\u0161girsti kaip skirting\u0173 vidini\u0173 dali\u0173 balsus. Ir kiekviena j\u0173 turi ger\u0105 ketinim\u0105, net jei jos b\u016bdas skauda.<\/p>\n\n\n\n

                                  IFS sako, kad m\u016bs\u0173 viduje yra ne vienas balsas. Vienos dalys r\u016bpinasi, kad viskas b\u016bt\u0173 kontroliuojama ir niekas neskaud\u0117t\u0173. Kitos \u012fsijungia tada, kai skausmas jau prasiver\u017e\u0117, ir daro visk\u0105, kad jis sustot\u0173 dabar. O giliausiai yra labiausiai su\u017eeistos dalys, kurios vis dar ne\u0161a sen\u0173 patir\u010di\u0173 na\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n

                                  Man atrodo, kad \u010dia Barrett ir IFS labai gra\u017eiai susitinka. Tai mano pa\u010dios palyginimas, ne Barrett, bet jis padeda. Saugan\u010dias dalis galima \u012fsivaizduoti kaip senus, i\u0161moktus sp\u0117jimus apie pasaul\u012f. Kiekviena j\u0173 susiformavo tam tikroje patirtyje ir vis dar sp\u0117ja taip, lyg ta patirtis t\u0119st\u0173si. Tik IFS \u0161iems sp\u0117jimams suteikia balsus, su kuriais galima pasikalb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

                                  Besistengian\u010dios dalys<\/strong> dirba kasdien ir \u017ei\u016bri \u012f ateit\u012f. B\u016btent j\u0173 balsai da\u017enai skamba kaip m\u0105stymo klaidos:<\/p>\n\n\n\n

                                    \n
                                  • Vidinis kritikas<\/strong> klijuoja etiketes (\u201eesu nevyk\u0117l\u0117\u201c) ir kalba \u201etur\u0117\u010diau\u201c kalba. Da\u017enai jis kritikuoja tave pirmas, kad kiti nesp\u0117t\u0173.<\/li>\n\n\n\n
                                  • Perfekcionistas<\/strong> mato tik juoda arba balta, nes \u201egerai\u201c jam atrodo nepakankamai saugu.<\/li>\n\n\n\n
                                  • Sargas<\/strong> katastrofizuoja ir skaito kit\u0173 mintis, kad tik niekas neu\u017eklupt\u0173 netik\u0117tai.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n

                                    Kitos dalys<\/strong> veikia \u010dia ir dabar. Kai skausmas jau kyla, jie gali, pavyzd\u017eiui, staiga suversti kalt\u0119 kitiems \u2013 nes t\u0105 akimirk\u0105 kaltinti kit\u0105 lengviau, nei pajusti savo g\u0117d\u0105.<\/p>\n\n\n\n

                                    O tokie sakiniai kaip \u201eniekam ner\u016bpiu\u201c ar \u201esu manimi ka\u017ekas negerai\u201c kartais yra ne m\u0105stymo klaida, o labiausiai su\u017eeistos dalies<\/strong> \u012fsitikinimas. Ji kadaise i\u0161 ties\u0173 taip jaut\u0117si ir vis dar gyvena toje akimirkoje.<\/p>\n\n\n\n

                                    Kai pradedi kalb\u0117ti dali\u0173 kalba, \u012fvyksta ma\u017eytis, bet labai svarbus poslinkis. Vietoj \u201ea\u0161 esu nevyk\u0117l\u0117\u201c sakai: \u201eDalis man\u0119s dabar sako, kad esu nevyk\u0117l\u0117.\u201c Ir staiga atsiranda erdv\u0117. Tu nesi ta mintis. Tu gali j\u0105 i\u0161girsti.<\/p>\n\n\n\n

                                    Tada galima paklausti tos dalies:<\/p>\n\n\n\n

                                      \n
                                    • Ko tu bijai, kad atsitiks, jei nustosi taip galvoti?<\/li>\n\n\n\n
                                    • Nuo ko tu mane saugai?<\/li>\n\n\n\n
                                    • Kiek tau met\u0173? Kada i\u0161mokai tai daryti?<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n

                                      Tikslas n\u0117ra atsikratyti dali\u0173 ar jas nutildyti. Tikslas \u2013 kad jos nustot\u0173 b\u016bti vienos. Kai dalis i\u0161girstama ir pajunta, kad j\u0105 supranta, ji da\u017enai pati atsipalaiduoja. Ir tada vis da\u017eniau prabyla Savastis: rami, smalsi ir \u0161ilta tavo esm\u0117, kuri n\u0117ra n\u0117 viena i\u0161 dali\u0173.<\/p>\n\n\n\n

                                      Jei \u0161i tema tau artima, rekomenduoju Richardo Schwartzo knyg\u0105 \u201eN\u0117ra blog\u0173 dali\u0173\u201c.<\/p>\n\n\n\n

                                      K\u0105 su tuo daryti<\/h2>\n\n\n\n

                                      Pokytis \u010dia ateina ne per vali\u0105, o per pa\u017einim\u0105 ir \u0161velnum\u0105 sau. U\u017etenka prad\u0117ti nuo dviej\u0173 minu\u010di\u0173 per dien\u0105.<\/p>\n\n\n\n

                                        \n
                                      1. Pasteb\u0117k.<\/strong> Kai pagauni save sakant \u201evisada\u201c, \u201eniekada\u201c ar \u201eturiu\u201c, tiesiog \u012fvardyk: \u201eA, \u0161tai ji.\u201c Ir pad\u0117kok sau, kad pasteb\u0117jai. Nebandyk i\u0161kart taisyti.<\/li>\n\n\n\n
                                      2. Pa\u017ei\u016br\u0117k \u012f k\u016bno biud\u017eet\u0105.<\/strong> Prie\u0161 patikint tamsia mintimi, paklausk sav\u0119s: ar i\u0161simiegojau? Ar valgiau? Ar \u0161iandien jud\u0117jau? Ar buvau su \u017emon\u0117mis, \u0161alia kuri\u0173 ramu? Barrett skiria diskomfort\u0105 ir kan\u010di\u0105. Diskomfortas yra tiesiog k\u016bno poj\u016btis, o kan\u010dia prasideda, kai t\u0105 poj\u016bt\u012f paver\u010diame istorija apie save ir savo gyvenim\u0105. Kartais \u201eniekas nesiseka\u201c i\u0161 ties\u0173 rei\u0161kia \u201eesu alkanas ir pavarg\u0119s\u201c.<\/li>\n\n\n\n
                                      3. Pirma k\u016bnas, tada mintys.<\/strong> Ar \u0161irdis plaka greitai? Ar k\u016bne sunku ir tu\u0161\u010dia? Jei k\u016bnas \u012fsitemp\u0119s, pad\u0117k jam:
                                        1. \u012ekv\u0117pk skai\u010diuojant iki keturi\u0173, i\u0161kv\u0117pk iki keturi\u0173. Po keli\u0173 kart\u0173 i\u0161kv\u0117pim\u0105 pailgink iki \u0161e\u0161i\u0173. Ilgesnis i\u0161kv\u0117pimas \u012fjungia parasimpatin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 ir po truput\u012f gr\u0105\u017eina saugumo jausm\u0105.<\/li><\/ol>
                                          1. Arba apsi\u017evalgyk: 5 daiktai, kuriuos matai, 4 tekst\u016bros, kurias gali paliesti, 3 garsai, 2 kvapai, 1 skonis.<\/li><\/ol>\n
                                              \n
                                            1. Arba tiesiog pajud\u0117k: i\u0161eik pasivaik\u0161\u010dioti, pajusk kaip perk\u0117lin\u0117ji svor\u012f nuo vienos kojos ant kitos. Barrett primena, kad jud\u0117jimas yra seniausias b\u016bdas subalansuoti k\u016bno biud\u017eet\u0105, ir jis gali pakeisti smegen\u0173 sp\u0117jimus.<\/li>\n<\/ol>\n<\/li>\n\n\n\n
                                            2. I\u0161skaidyk jausm\u0105 \u012f poj\u016b\u010dius.<\/strong> Vietoj \u201eman baisu\u201c pabandyk: \u201e\u0161irdis plaka greitai, kr\u016btin\u0117je spaud\u017eia, rankos \u0161altos\u201c. Kai jausm\u0105 i\u0161skaidai \u012f poj\u016b\u010dius, jis tampa ai\u0161kesnis. Kartais tada pamatai, kad tai ne baim\u0117, o jaudulys prie\u0161 ka\u017ek\u0105 svarbaus. Barrett tai vadina perkategorizavimu. Tai n\u0117ra \u201egalvok pozityviai\u201c ir n\u0117ra sav\u0119s apgaudin\u0117jimas. Jei poj\u016btis i\u0161 ties\u0173 yra baim\u0117, jai reikia ne naujo vardo, o d\u0117mesio ir r\u016bpes\u010dio.<\/li>\n\n\n\n
                                            3. \u012evardyk tiksliau.<\/strong> Vietoj \u201eblogai jau\u010diuosi\u201c paie\u0161kok tikslesnio \u017eod\u017eio: susierzinusi, nusivyl\u0119s, vieni\u0161a, i\u0161sek\u0119s, sug\u0117dinta. Barrett tai vadina emociniu detalumu. Yra duomen\u0173, kad \u017emon\u0117s, kurie savo jausmus atskiria tiksliau, lengviau su jais susitvarko. Kuo daugiau \u017eod\u017ei\u0173 turi, tuo daugiau pasirinkim\u0173 turi ir smegenys.<\/li>\n\n\n\n
                                            4. Prabilk dali\u0173 kalba.<\/strong> \u201eDalis man\u0119s dabar labai bijo, kad\u2026\u201c Paklausk jos, ko ji bijo ir nuo ko saugo.<\/li>\n\n\n\n
                                            5. Tik tada pa\u017ei\u016br\u0117k \u012f pa\u010di\u0105 mint\u012f.<\/strong> Kai k\u016bnas ramesnis, da\u017enai ji pati praranda gali\u0105. O jei ne, gali paklausti: ar tai tikrai visa tiesa? K\u0105 pasaky\u010diau geriausiam draugui, jei jis taip galvot\u0173?<\/li>\n<\/ol>\n\n\n\n

                                              Jei kartais nepavyks ir v\u0117l sureaguosi automati\u0161kai, tai ne nes\u0117km\u0117. Tai tiesiog dar viena proga pasteb\u0117ti. Ir tai jau \u017eingsnis.<\/p>\n\n\n\n

                                              Vietoj pabaigos<\/h2>\n\n\n\n

                                              M\u0105stymo klaidos n\u0117ra prie\u0161as, su kuriuo reikia kovoti. Tai tavo vidin\u0117s komandos pastangos tave apsaugoti \u2013 kartais pasenusiais b\u016bdais, kartais per grie\u017etais, bet visada su geru ketinimu.<\/p>\n\n\n\n

                                              Tavo nerv\u0173 sistema i\u0161moko jas ne veltui. Ir lygiai taip pat, pama\u017eu, ji gali i\u0161mokti kitaip. Ne per prievart\u0105 ir ne per \u201egalvok pozityviai\u201c, o per saugum\u0105, pa\u017einim\u0105 ir \u0161veln\u0173 pri\u0117mim\u0105. Kiekviena nauja patirtis \u2013 ramus vakaras, saugus pokalbis, i\u0161girsta dalis \u2013 tampa med\u017eiaga naujiems smegen\u0173 sp\u0117jimams.<\/p>\n\n\n\n

                                              Tau galima netur\u0117ti vis\u0173 atsakym\u0173 i\u0161 karto. Tau galima tiesiog prad\u0117ti pasteb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

                                              Jei jauti, kad kai kurios mintys sukasi per stipriai ir vienai ar vienam su jomis sunku, gali u\u017esiregistruoti nemokamam 15 minu\u010di\u0173 pokalbiui. Pa\u017ei\u016br\u0117sime kartu, kas tau gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

                                              \u0160altiniai ir k\u0105 paskaityti<\/h2>\n\n\n\n
                                                \n
                                              • Lisa Feldman Barrett, How Emotions Are Made<\/em> (2017).<\/li>\n\n\n\n
                                              • Stephen W. Porges, The Polyvagal Theory<\/em> (2011).<\/li>\n\n\n\n
                                              • Deb Dana, The Polyvagal Theory in Therapy<\/em> (2018).<\/li>\n\n\n\n
                                              • Richard C. Schwartz, \u201eN\u0117ra blog\u0173 dali\u0173\u201c.<\/li>\n\n\n\n
                                              • David D. Burns, Feeling Good<\/em> (1980).<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n

                                                <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

                                                M\u0105stymo klaidos n\u0117ra kvailumas ar silpnumas. Da\u017eniausiai tai nerv\u0173 sistemos ir m\u016bs\u0173 vidini\u0173 dali\u0173 bandymas apsaugoti mus nuo skausmo, kuris ka\u017ekada jau buvo. Galb\u016bt gird\u0117jai … <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-14262","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-uncategorized","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14262","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14262"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14262\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14265,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14262\/revisions\/14265"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14262"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14262"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14262"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}