{"id":14329,"date":"2026-11-11T15:11:23","date_gmt":"2026-11-11T15:11:23","guid":{"rendered":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/?p=14329"},"modified":"2026-11-11T15:15:58","modified_gmt":"2026-11-11T15:15:58","slug":"zinau-bet-negaliu-sustoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/zinau-bet-negaliu-sustoti\/","title":{"rendered":"\u017dinau, bet negaliu sustoti: kaip padeda IFS ir EMDR"},"content":{"rendered":"<p class=\"wp-block-paragraph\">Tu jau \u017einai, kaip tai baigsis. Matai, kaip kyla balsas. Girdi save sakant tai, ko visai nenor\u0117jai sakyti. Ir viduje ka\u017ekas tyliai sako: \u201eSustok.\u201c Bet nesustoji.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">O paskui ateina antra banga. \u201eIr v\u0117l. Kod\u0117l a\u0161 taip? Juk t\u016bkstant\u012f kart\u0173 sakiau sau, kad taip nedarysiu.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei atpa\u017e\u012fsti save, tai nutinka ne tik tau. Sesijose tokius prisipa\u017einimus gird\u017eiu labai da\u017enai. Skiriasi tik situacijos.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Tarsi ka\u017ekas b\u016bt\u0173 per\u0117m\u0119s vair\u0105<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eViduje viskas \u0161aukia <em>NEEE<\/em>, bet sakau <em>TAIP<\/em>.&#8221;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eTiksliai \u017einau, k\u0105 turiu padaryti. Ir nedarau. Savait\u0117mis.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eDe\u0161imt\u0105 vakare jau krentu i\u0161 nuovargio, o pirm\u0105 nakties vis dar <em>skrolinu<\/em>. Ryte pykstu ant sav\u0119s. Vakare v\u0117l tas pats.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eRyte pasi\u017eadu, kad \u0161iandien ner\u0117ksiu ant vaik\u0173. Vakare jau r\u0117kiu. Ir gird\u017eiu save \u2013 lygiai taip, kaip kadaise r\u0117kdavo ant man\u0119s.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eGin\u010dijam\u0117s, ir matau, kad ji jau nebenori kalb\u0117ti. \u017dinau, kad reikia sustoti. Bet negaliu, man reikia, kad ji i\u0161girst\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201eVa\u017eiuoju pas t\u0117vus ir sau kartoju: b\u016bsiu rami. Po valandos jau v\u0117l jau\u010diuosi kaip penkiolikmet\u0117 ir atsikertu \u012f kiekvien\u0105 mamos \u017eod\u012f.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u201ePasiruo\u0161iu susirinkimui, u\u017esira\u0161au k\u0105 nor\u0117siu pasakyti. Nueinu ir s\u0117d\u017eiu, linksiu, nieko nepasakau. Paskui vis\u0105 dien\u0105 sav\u0119s klausiu: kod\u0117l?\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Situacijos skirtingos, bet a\u0161 gird\u017eiu, kad viduje vyksta labai pana\u0161iai. a\u0161 atpa\u017e\u012fstu dal\u012f, kuri mato ir \u017eino. Ir yra kita, kuri tuo metu vairuoja. \u017dmon\u0117s tai apib\u016bdina savais \u017eod\u017eiais: \u201elyg steb\u0117\u010diau save i\u0161 \u0161alies\u201c, \u201elyg tai b\u016bt\u0173 ka\u017ekas kitas\u201c, \u201eka\u017ekas mane perima\u201c. A\u0161 gird\u017eiu kalbant skirtingas dalis, bet kol mes galvojame, kad tai a\u0161 pasiruo\u0161iu, tai a\u0161 matau, tai a\u0161 vairuoju ne ten kur reikia, atrodo visi\u0161ka makalyn\u0117, bet kai pastebime skirtingas dalis ir jas pakalbiname, viskas pradeda ai\u0161k\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Ir tada ateina kritikas<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai, kas vyksta po to, da\u017enai skauda net labiau. \u201eKas tau negerai?\u201c \u201eGal nenormali.\u201c \u201eNieko nei\u0161moksti.\u201c B\u016bna ir dar blogesni\u0173 komentar\u0173&#8230;<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">KLientai patys sako: \u201eSu niekuo kitu taip nekalb\u0117\u010diau.\u201c O su savimi taip \u2013 kasdien.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u010cia svarbu pasteb\u0117ti vien\u0105 dalyk\u0105. Kritikas prideda dar daugiau \u012ftampos. O kai \u012ftampos daugiau, v\u0117l reikia ka\u017eko, kas greitai nuramint\u0173. Ir ratas sukasi.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kartais gird\u017eiu ir taip: \u201eBandau b\u016bti sau \u0161velni, bet tai atrodo taip netikra.\u201c Tai irgi suprantama. \u0160velnumo negali sau tiesiog \u012fsakyti.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Valia \u010dia nepadeda, ir tai ne tavo kalt\u0117<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017eniausiai \u017emogus jau visk\u0105 supranta. \u017dino, i\u0161 kur tai ateina. Galb\u016bt jau daug skait\u0117, galb\u016bt jau lank\u0117si pas psicholog\u0105. Ir vis tiek sako: \u201e\u017dinau kaip vyksta, bet negaliu to pakeisti.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nes tai vyksta ne ten, kur gyvena supratimas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nerv\u0173 sistemos tikslas \u2013 kad i\u0161gyventume, o ne kad gerai gyventume. Smegenys tarsi aklas mokslininkas: jos gauna signalus i\u0161 k\u016bno ir lygina juos su tuo, k\u0105 jau patyr\u0117me anks\u010diau. Kai atpa\u017e\u012fsta ka\u017ek\u0105, kas kadaise buvo pavojinga \u2013 pakelt\u0105 bals\u0105, nepatenkint\u0105 \u017evilgsn\u012f, jausm\u0105, kad tav\u0119s negirdi \u2013 sureaguoja grei\u010diau, nei protas sp\u0117ja \u012fsiki\u0161ti. Ir renkasi tai, kas tada pad\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tod\u0117l tas elgesys, u\u017e kur\u012f save bari, ka\u017ekada buvo pastanga sau pad\u0117ti. Sustingti ir nieko nesakyti galb\u016bt kadaise buvo saugiausia. Sakyti \u201etaip\u201c galb\u016bt buvo b\u016bdas i\u0161laikyti ry\u0161\u012f. \u0160aukti galb\u016bt buvo vienintelis b\u016bdas, kad kas nors i\u0161girst\u0173.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip gali pad\u0117ti IFS<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><a href=\"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/ifs-terapija\/\">IFS therapy<\/a> \u017ei\u016bri \u012f mus kaip \u012f sudarytus i\u0161 dali\u0173. Ir tai, k\u0105 apra\u0161iau, \u010dia labai tinka: viena dalis \u017eino, kita daro, o tre\u010dia paskui bara.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sesijoje mes nesiai\u0161kinam, kod\u0117l tu taip pasielgei, ir nebandom tos dalies \u201esutaisyti\u201c. Mes klausiam, kuri dalis nor\u0117t\u0173 prabilti pirma. Ir tada jos klausom\u0117s: kur ji jau\u010diama k\u016bne, kokio ji am\u017eiaus, ko ji nori. O svarbiausia \u2013 ko ji bijo. Kas atsitikt\u0173, jei ji nustot\u0173 daryti tai, k\u0105 daro.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017enai paai\u0161k\u0117ja, kad dalis, kuri tiesiog nori, kad nebesijaustum nemaloniai. Ji gesina skausm\u0105 \u010dia ir dabar, kaip tik moka. Kita dalis, paskui kritikuoja, tuos skausmo mal\u0161inimo b\u016bdus. Ji labai stengiasi, u\u017eb\u0117gti \u012fvykiams u\u017e aki\u0173, pasiruo\u0161ti, kad daugiau niekada netekt\u0173 pajusti skausmo. Ir abi jos saugo ka\u017ek\u0105 jautresnio \u2013 labiausiai su\u017eeist\u0105 dal\u012f, kuri ka\u017ekada liko viena su savo i\u0161gyvenimu. Tai gi tai, k\u0105 daro pirmos dvi dalys yra reakcija \u012f skausm\u0105, tai ne emocija. Emocij\u0105 (ar skausm\u0105 bendrai) jau\u010dia tre\u010dioji dalis. Dvi pirmosios stengiasi, kad tik tos emocijos nepajustum<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Terapijos tikslas n\u0117ra atsikratyti dali\u0173. Tikslas \u2013 kad jos nustot\u0173 jausits vienos. Kai dalis jau\u010diasi nebe viena, i\u0161girsta, jai nebereikia taip stipriai griebti ir perimti vairo. Ir atsiranda tai, ko taip tr\u016bko: tarpas tarp emocijos ir reakcijos.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">Kaip gali pad\u0117ti EMDR<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kartais u\u017e automatin\u0117s reakcijos stovi konkret\u016bs prisiminimai. Vakarai, kai namuose buvo neramu, nesaugu. Situacijos, kai tav\u0119s niekas nei\u0161klaus\u0117, nepasteb\u0117jo. Akimirkos, kai pasakius \u201ene\u201c nutiko ka\u017ekas bloga.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tokie prisiminimai gali tarsi u\u017estrigti nerv\u0173 sistemoje, lyg tai vis dar vykt\u0173 dabar. <strong>Tada k\u016bnas reaguoja ne \u012f tai, kas yra prie\u0161 tave \u0161iandien, o \u012f tai, kas buvo tada.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">EMDR padeda tuos prisiminimus perdirbti. Jie nedingsta, tu ir toliau \u017einosi, kas nutiko. Bet jie nustoja b\u016bti tokie gyvi ir a\u0161tr\u016bs. Ir tada dabartin\u0117 situacija gali tapti tiesiog dabartine situacija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nei su EMDR nei su IFS a\u0161 neskubu. Pirma kuriame saugum\u0105 ir ruo\u0161iam\u0117s kartu, nes nerv\u0173 sistemai reikia jaustis pakankamai saugiai, kad gal\u0117t\u0173 paleisti tai, k\u0105 taip ilgai laik\u0117.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\">K\u0105 gali pabandyti jau dabar<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirmas \u017eingsnis \u2013 pasteb\u0117ti. Ne pakeisti, tik pasteb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kit\u0105 kart\u0105, kai pagausi save \u201eir v\u0117l\u201c, pabandyk vietoj \u201ekas man negerai?\u201c paklausti: \u201eKuri mano dalis dabar vairuoja? Ko ji bijo?\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">O jei pasteb\u0117jai tik v\u0117liau, kai viskas jau \u012fvyko, tai irgi pasteb\u0117jimas. Pad\u0117kok sau, kad pamatei. Ne tod\u0117l, kad viskas gerai, o tod\u0117l, kad tai jau \u017eingsnis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai ne silpnumas. Tavo nerv\u0173 sistema daro tai, k\u0105 i\u0161moko, kad tave apsaugot\u0173. Ir ji gali i\u0161mokti ir kitaip. <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jei \u0161iame tekste atpa\u017einai save ir norisi apie tai pasikalb\u0117ti, kvie\u010diu \u012f nemokam\u0105 15 minu\u010di\u0173 pokalb\u012f. Kartu pa\u017ei\u016br\u0117sime, nuo ko b\u016bt\u0173 gera prad\u0117ti pa\u017einti savo dalis. <\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-buttons is-layout-flex wp-block-buttons-is-layout-flex\">\n<div class=\"wp-block-button\"><a class=\"wp-block-button__link wp-element-button\" href=\"https:\/\/pensight.com\/x\/ruta\/15-min\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">Registruotis pa\u017eintiniam pokalbiui<\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tu jau \u017einai, kaip tai baigsis. Matai, kaip kyla balsas. Girdi save sakant tai, ko visai nenor\u0117jai sakyti. Ir viduje ka\u017ekas tyliai sako: \u201eSustok.\u201c Bet &hellip; <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":14334,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_hide_featured_image":false,"_jetpack_featured_image_duplicate_dismissed":0,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-14329","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/du-seseliai-gincijasi-vidines-dalys.png?fit=1920%2C1080&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14329","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14329"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14329\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14336,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14329\/revisions\/14336"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14334"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14329"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14329"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14329"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}