{"id":14342,"date":"2026-11-16T12:55:01","date_gmt":"2026-11-16T12:55:01","guid":{"rendered":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/?p=14342"},"modified":"2026-11-16T12:59:44","modified_gmt":"2026-11-16T12:59:44","slug":"geda-kalte-gailejimasis-kuo-jie-skiriasi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/geda-kalte-gailejimasis-kuo-jie-skiriasi\/","title":{"rendered":"G\u0117da, kalt\u0117 ir dar keli \u017eod\u017eiai, kuriuos mai\u0161ome"},"content":{"rendered":"<h2 class=\"wp-block-heading\">Kas yra g\u0117da, kalt\u0117, gail\u0117jimasis, s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eatis, atsakomyb\u0117?<\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Klientai per sesijas man sako: \u201eMan taip g\u0117da.\u201c \u201eA\u0161 kalta.\u201c \u201eGailiuosi.\u201c \u201eMane grau\u017eia.\u201c \u201e\u010cia mano atsakomyb\u0117.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017enai visi \u0161ie sakiniai apie t\u0105 pat\u012f sunk\u0173 jausm\u0105 kr\u016btin\u0117je. Bet tai skirtingi dalykai. Ir kai juos sumai\u0161ome, sumai\u0161ome ir tai, k\u0105 su jausmu darome.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Problema: \u017eod\u017eiai, kurie susimai\u0161\u0117<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dabartin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyne g\u0117da apib\u016bdinama kaip nemalonus jausmas, kur\u012f sukelia netinkamas elgesys. Ta\u010diau psichologijoje jausmas d\u0117l netinkamo elgesio kaip tik ir yra kalt\u0117. \u201eKalt\u0117\u201c lietuvi\u0161kai yra ir teisinis \u017eodis, kuriuo ai\u0161kinamasi, ar nusikaltimas padarytas ty\u010dia, ar d\u0117l neatsargumo. Tod\u0117l klausimai \u201ekas kaltas?\u201c ir \u201ekas atsakingas?\u201c mums skamba beveik vienodai. O \u201egailiuosi\u201c sakome ir d\u0117l praleisto koncerto, ir d\u0117l \u012fskaudinto \u017emogaus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ne tik mes juos mai\u0161ome. Angl\u0173 kalboje \u0161ie \u017eod\u017eiai kasdien vartojami kaip sinonimai, o net Freudas g\u0117dos ir kalt\u0117s beveik neskyr\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kod\u0117l tai svarbu? Psicholog\u0117 ir neuromoklsinink\u0117 Lisa Feldman Barrett ai\u0161kina, kad m\u016bs\u0173 smegenys emocij\u0173 neranda paruo\u0161t\u0173. Jos jas kuria. K\u016bnas siun\u010dia signalus: kaista veidas, sunku kr\u016btin\u0117je, gniau\u017eia gerkl\u0119. O smegenys, tarsi aklas mokslininkas, ie\u0161ko, kuo tai paai\u0161kinti. Tam jos naudoja i\u0161moktus \u017eod\u017eius, ankstesn\u0119 patirt\u012f, situacij\u0105 ir tai, kaip mus vertina kiti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vadinasi, jei visam tam sunkumui turime vien\u0105 \u017eod\u012f, smegenys kaskart sukuria t\u0105 pat\u012f jausm\u0105. Ir da\u017eniausiai pat\u012f sunkiausi\u0105, g\u0117d\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Barrett turi ir ger\u0105 \u017eini\u0105. Kuo tiksliau mokame \u012fvardyti, k\u0105 jau\u010diame, tuo tikslesnes emocijas smegenys gali sukurti. Ji tai vadina emociniu granuliarumu. Tod\u0117l \u0161is straipsnis yra ne apie \u017eod\u017ei\u0173 \u017eaidim\u0105. Jis apie tai, kaip galima pajusti kitaip.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">\u0160e\u0161i \u017eod\u017eiai, \u0161e\u0161i skirtingi dalykai<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>G\u0117da<\/strong> sako: \u201eA\u0161 esu bloga(s).\u201c Ji kalba apie tave vis\u0105. Jos nei\u0161taisysi, nes atrodo, kad problema ne tai, k\u0105 padarei, o tai, kas esi. Tod\u0117l g\u0117da kvie\u010dia sl\u0117ptis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Kalt\u0117<\/strong> sako: \u201ePadariau blogai.\u201c Ji kalba apie poelg\u012f ir \u017ei\u016bri atgal. Ji nemaloni, bet turi krypt\u012f: prisipa\u017einti, atsipra\u0161yti, pataisyti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>S\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eatis<\/strong> sako: \u201eSkauda, kad tave \u012fskaudinau.\u201c Tai ne atskiras jausmas, o kalt\u0117s \u0161irdis. Psichologai j\u0105 laiko pagrindine kalt\u0117s dalimi. Joje daugiausia li\u016bdesio d\u0117l kito \u017emogaus, ir ji veda prie taisymo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gail\u0117jimasis<\/strong> sako: \u201eNor\u0117\u010diau, kad b\u016bt\u0173 buv\u0119 kitaip.\u201c Jis kyla, kai tai, kas nutiko, lyginame su tuo, kas gal\u0117jo b\u016bti, jei b\u016btume rink\u0119si kitaip. Nuo kalt\u0117s j\u012f labiausiai skiria vienas dalykas: ar buvo padaryta \u017ealos kitam \u017emogui. Gali gail\u0117tis, kad nepasirinkai kit\u0173 studij\u0173, nors niekam nepakenkei. Filosofas Bernard Williams apra\u0161\u0117 ir subtilesn\u012f atvej\u012f: kai nieko blogo nepadarei, bet buvai \u012fvykio dalis. Pavyzd\u017eiui, vaikas i\u0161b\u0117go \u012f gatv\u0119 prie\u0161 tavo automobil\u012f. Tai ne kalt\u0117. Bet ir ne apsimestinis jausmas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Atsakomyb\u0117<\/strong> klausia: \u201eK\u0105 dabar darau su tuo, kas \u012fvyko?\u201c \u017dodis kil\u0119s i\u0161 \u201eatsakyti\u201c, taigi atsakomyb\u0117 yra geb\u0117jimas atsakyti \u012f situacij\u0105. Tai ne jausmas, o pozicija. Ji \u017ei\u016bri \u012f priek\u012f ir gali b\u016bti be kalt\u0117s: esi atsakinga u\u017e savo vaik\u0105 ar savo poreikius, nors niekuo nenusikaltai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Taisymas<\/strong> yra veiksmas: pripa\u017einti, atsipra\u0161yti, pakeisti elges\u012f, atlyginti \u017eal\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kai visi \u0161ie dalykai susij\u0119 sveikai, jie eina vienas po kito: kalt\u0117 ir s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eatis rodo, kad nutolai nuo to, kas svarbu, atsakomyb\u0117 klausia, k\u0105 daryti, o taisymas gr\u0105\u017eina \u012f ry\u0161\u012f. G\u0117da \u0161i\u0105 grandin\u0119 nutraukia.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kaip jie jau\u010diasi k\u016bne<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">G\u0117da k\u016bne da\u017enai prasideda kaip kar\u0161tis, kai kaista veidas ir dau\u017eosi \u0161irdis. O tada tarsi viskas nusileid\u017eia: galva \u017eemyn, akys nukrypsta, k\u016bnas sustingsta, norisi tapti ma\u017eesniam. Tyrimai rodo, kad kai jau\u010diam\u0117s neigiamai vertinami, kartu su g\u0117da organizme padaug\u0117ja streso hormono kortizolio.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kalt\u0117 da\u017eniau b\u016bna \u012ftampa, kuri traukia veikti: gr\u012f\u017eti, paskambinti, i\u0161taisyti. S\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eatyje prie tos \u012ftampos prisideda li\u016bdesys.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Bet tai tik tendencijos. Barrett su kolegomis ap\u017evelg\u0117 daugiau nei du \u0161imtus tyrim\u0173 ir nerado, kad kiekviena emocija k\u016bne tur\u0117t\u0173 savo \u201epir\u0161to antspaud\u0105\u201c. Ta pati emocija skirtingiems \u017emon\u0117ms, o ir tam pa\u010diam \u017emogui skirtingu metu, gali jaustis labai \u012fvairiai. Tod\u0117l verta klausytis savo k\u016bno, o ne lyginti j\u012f su lentele.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kaip tai skamba gyvenime<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u201eNegaliu atsipra\u0161yti.\u201c<\/strong><br>Klientai pasakoja, kad atsipra\u0161yti tampa beveik ne\u012fmanoma. Atrodo, kad atsipra\u0161ydamas pripa\u017einsi ne tai, kad suklydai, o tai, kad esi blogas. Kai kurie prisimena, kad vaikyst\u0117je juos versdavo sakyti \u201eatsipra\u0161au\u201c kaip bausm\u0119. Dabar vien \u0161is \u017eodis i\u0161kart rei\u0161kia: \u201ea\u0161 bloga\u201c. Tai ne abejingumas. Tai g\u0117da, kuri u\u017estoja keli\u0105 s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017ea\u010diai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u201eAtsipra\u0161in\u0117ju d\u0117l visko.\u201c<\/strong><br>Kiti, prie\u0161ingai, atsipra\u0161in\u0117ja nuolat, net kai nieko nepadar\u0117, kad tik b\u016bt\u0173 ramu. Tai irgi gali b\u016bti g\u0117da, tik kitaip apsirengusi. Atsipra\u0161ymas \u010dia tampa ne taisymu, o b\u016bdu i\u0161vengti atst\u016bmimo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u201eJau\u010diuosi kaip \u0161iuk\u0161l\u0117.\u201c<\/strong><br>Kartais \u017emogus i\u0161 tikr\u0173j\u0173 padar\u0117 ka\u017ek\u0105 skaudaus. Bet vietoj s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eaties ateina g\u0117da: \u201eA\u0161 nevertas b\u016bti \u0161alia jo.\u201c Ir tada sunku net pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f t\u0105, kur\u012f \u012fskaudinai. Jam reikia tavo atsipra\u0161ymo ir poky\u010dio, o ne tavo sav\u0119s plakimo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u201eGailiuosi, kad i\u0161siskyriau.\u201c<\/strong><br>B\u016bna, kad \u201egailiuosi\u201c slepia visai k\u0105 kita. IFS terapeut\u0117 Martha Sweezy apra\u0161o \u017emog\u0173, kuris sak\u0117 gail\u012fsis nutrauk\u0119s santykius su gerian\u010dia mergina, kuri v\u0117liau mir\u0117. Pasikalb\u0117jus paai\u0161k\u0117jo, kad jis gail\u0117josi ne i\u0161siskyrimo. Jo dalys jaut\u0117si kaltos, kad jos nei\u0161gelb\u0117jo, ir kartojo, kad b\u016bt\u0173 pavyk\u0119, jei b\u016bt\u0173 labiau steng\u0119sis. Tai kalt\u0117 u\u017e tai, ko nebuvo jo galioje pakeisti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u201ePasakiau \u201ene\u201c ir jau\u010diuosi kaip i\u0161davik\u0117.\u201c<\/strong><br>Klientai, u\u017eaug\u0119 \u0161alia li\u016bdn\u0173, sergan\u010di\u0173 ar neprognozuojam\u0173 t\u0117v\u0173, da\u017enai sako, kad jau\u010diasi atsakingi u\u017e mamos nuotaik\u0105. Arba kad atsisak\u0119 pad\u0117ti jau\u010diasi kalti, nors padar\u0117 tai, kas jiems b\u016btina. Kartais \u017emon\u0117s pasakoja, kad nutrauk\u0119 ry\u0161\u012f su t\u0117vais jau\u010diasi taip, lyg dalis j\u0173 b\u016bt\u0173 mirusi. Tai kalt\u0117 be nusi\u017eengimo ir atsakomyb\u0117, kuri niekada nebuvo j\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u201eJei tik b\u016b\u010diau&#8230;\u201c<\/strong><br>Klientai sako: jei tik b\u016b\u010diau anks\u010diau pasteb\u0117jusi, jei tik b\u016b\u010diau paskambin\u0119s. Toks gail\u0117jimasis gali suktis ratu met\u0173 metus. Sweezy ra\u0161o, kad dalys, kurios taip bando \u201eat\u0161aukti\u201c praeit\u012f, laiko \u012fvyk\u012f tarsi sustabdyt\u0105. Jis lieka nuolat gresiantis, ir jo bijomasi, u\u017euot j\u012f apged\u0117jus.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kaip \u012f tai \u017ei\u016bri <a href=\"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/?s=ifs+terapija\">IFS<\/a> ir <a href=\"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/?s=emdr\">EMDR therapy<\/a><\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sweezy si\u016blo g\u0117d\u0105 matyti dvejopai. G\u0117da gali b\u016bti veiksmas, kai ka\u017ekas tave g\u0117dina, ir b\u016bsena, kai jautiesi g\u0117dinga(s).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">M\u016bs\u0173 viduje vyksta tas pats. Viena dalis g\u0117dina, kita jau\u010diasi g\u0117dinga. Tod\u0117l kai i\u0161girstu \u201ejau\u010diu daug g\u0117dos\u201c, klausiu: ar ka\u017ekas viduje tave g\u0117dina? Ar ka\u017ekuri dalis jau\u010diasi g\u0117dinga?<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">G\u0117dinanti dalis da\u017eniausiai yra vadybininkas, m\u016bs\u0173 vidinis kritikas. Jis sako \u201eir v\u0117l tu&#8230;\u201c anks\u010diau, nei tai gal\u0117t\u0173 pasakyti kas nors kitas. IFS k\u016br\u0117jas Richard Schwartz ra\u0161o, kad apsaugan\u010dios dalys nuolat naudoja g\u0117d\u0105 kaip \u012frank\u012f mus apsaugoti. J\u0173 logika paprasta: geriau a\u0161 pats, negu kiti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">O g\u0117d\u0105 ne\u0161ioja labiausiai su\u017eeista dalis. Da\u017enai tai labai jauna dalis, kuri ka\u017ekada i\u0161girdo, kad su ja ka\u017ekas negerai. Sweezy apra\u0161o, kaip vidini\u0173 kritik\u0173 g\u0117dinimas sukre\u010dia nerv\u0173 sistem\u0105 ir i\u0161g\u0105sdina \u0161ias dalis, o kartais jos tiesiog sustingsta ir sukrinta.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ugniagesys \u012fsijungia, kai g\u0117da jau prasiver\u017eia. Tada b\u016bna persivalgymas, serial\u0173 maratonas, taur\u0117 vyno, staigus pyk\u010dio sprogimas, bet kas, kad tik nebejaustum. O paskui ateina dar daugiau g\u0117dos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sweezy primena kelis svarbius dalykus:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li><strong>G\u0117dinimas prasideda i\u0161or\u0117je.<\/strong> Vidiniai kritikai i\u0161moksta i\u0161 t\u0173, kurie mus g\u0117dino. Kad pajustum g\u0117d\u0105, turi patik\u0117ti tuo, k\u0105 tau sako, o vaikas da\u017eniausiai patiki.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Vaikas prisiima per daug atsakomyb\u0117s.<\/strong> \u012eprasta tvarka tokia: t\u0117vai atsakingi u\u017e vaikus. Kai suaugusieji negali pasir\u016bpinti, vaikas \u0161i\u0105 tvark\u0105 apver\u010dia ir tampa t\u0117vu savo t\u0117vams. Sweezy tai apra\u0161o kaip dal\u012f, kuri per jauna atsakomybei, bet per protinga, kad i\u0161tvert\u0173 pasekmes, jei jos neprisiimt\u0173.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>Ma\u017ei vaikai susikuria kontrol\u0117s istorijas<\/strong>, pavyzd\u017eiui: \u201et\u0117tis susirgo, nes ant jo pykau\u201c. Kontrol\u0117 tokia istorija iliuzin\u0117, bet kartu su ja ateina kalt\u0117, kuri prilimpa ilgam.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>S\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eatis padeda, g\u0117dinimas nepadeda.<\/strong> Sweezy apra\u0161o klient\u0119, kuri po s\u016bnaus mirties pajuto stipri\u0105 s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eat\u012f. J\u0105 Sweezy vadina sveika. Bet vidini\u0173 kritik\u0173 g\u0117dinimas, jos \u017eod\u017eiais, tik trukd\u0117 jausti u\u017euojaut\u0105 dalims, kurios suklydo.<\/li>\n\n\n\n<li><strong>G\u0117dinimas nesukelia s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eaties.<\/strong> Jis pyk\u010dio nestabdo, o j\u012f kursto.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">EMDR terapijoje \u0161is skirtumas irgi labai ai\u0161kus. Kai ie\u0161kome neigiamo \u012fsitikinimo apie save, tie, kurie susij\u0119 su atsakomybe, skirstomi \u012f dvi grupes. Vieni yra apie tai, kas esu: \u201eA\u0161 blogas\u201c, \u201eA\u0161 nemylimas\u201c, \u201eA\u0161 nepakankamai geras\u201c. Tai g\u0117da. Kiti yra apie tai, k\u0105 padariau ar ko nepadariau: \u201eTur\u0117jau ka\u017ek\u0105 padaryti.\u201c Tai kalt\u0117. Pastarieji sustipr\u0117ja, kai praeit\u012f vertiname su \u0161iandienos \u017einiomis ir pamir\u0161tame, kiek informacijos, j\u0117g\u0173 ir pasirinkim\u0173 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tur\u0117jome tuo metu. J\u0173 prie\u0161ingyb\u0117 yra paprastas sakinys: \u201ePadariau, k\u0105 gal\u0117jau.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">EMDR terapeutas Jim Knipe vien\u0105 savo darb\u0105 pavadino taip: \u201eG\u0117da yra mano saugi vieta.\u201c Jis apra\u0161o, kaip \u201ea\u0161 esu g\u0117dingas\u201c gali tapti gynyba, kuri saugo nuo visi\u0161ko to, kas nutiko, suvokimo. Tai labai pana\u0161u \u012f IFS: g\u0117da gali tur\u0117ti apsaugin\u0119 funkcij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">N\u0117 viena i\u0161 dali\u0173 n\u0117ra bloga. Jos visos bando pad\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<h3 class=\"wp-block-heading\">Kaip naudoti \u0161iuos \u017eod\u017eius ir kaip taisyti<\/h3>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>1. Sustok ir \u012fvardyk.<\/strong><br>Kai pajunti t\u0105 sunkum\u0105, paklausk sav\u0119s: kas tai? G\u0117da, kalt\u0117, s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eatis, gail\u0117jimasis? Jau vien \u0161is klausimas padeda. Taip mokai smegenis tiksliau atskirti, kas vyksta.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>2. Patikrink faktus.<\/strong><br>Ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 padariau k\u0105 nors blogo? Ar kam nors buvo padaryta \u017ealos? Ar tai buvo mano galioje? K\u0105 tuo metu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u017einojau ir gal\u0117jau? Jei \u017ealos nebuvo, tai gali b\u016bti gail\u0117jimasis, o ne kalt\u0117. Ar tai tikrai mano atsakomyb\u0117? O gal ne\u0161u tai, k\u0105 ka\u017ekada u\u017esikroviau b\u016bdama per ma\u017ea?<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>3. Jei tai kalt\u0117 ar s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eatis, taisyk.<\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Pripa\u017eink konkre\u010diai, k\u0105 padarei, be \u201ebet\u201c.<\/li>\n\n\n\n<li>Pasakyk, kaip tai gal\u0117jo paveikti kit\u0105.<\/li>\n\n\n\n<li>Paklausk, ko jam dabar reikia.<\/li>\n\n\n\n<li>Pakeisk tai, k\u0105 gali pakeisti.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Taisymui nereikia sav\u0119s plakti. Kitam reikia ne tavo kan\u010dios, o tavo buvimo ir poky\u010dio.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>4. Jei tai g\u0117da, pirma nuramink g\u0117dinim\u0105.<\/strong><br>Kur j\u0105 jau\u010diu k\u016bne? Kiek met\u0173 jau\u010diuosi, kai ji ateina? Kuri mano dalis skuba mane kritikuoti, ir ko ji bijo? Sweezy ra\u0161o, kad geriausias kelias prie s\u0105\u017ein\u0117s yra nuraminti vidin\u012f g\u0117dinim\u0105 ir prisiimti atsakomyb\u0119. Kol kritikas \u0161aukia \u201eesi bloga\u201c, taisymui nelieka vietos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>5. Jei tai ne tavo, gr\u0105\u017eink.<\/strong><br>Kartais atsakingiausias atsakymas yra pripa\u017einti: \u201eTai ne mano.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>6. Jei tai gail\u0117jimasis, leisk jam virsti ged\u0117jimu.<\/strong><br>\u201eJei tik b\u016b\u010diau&#8230;\u201c gali suktis ratu, tarsi \u012fvyk\u012f dar b\u016bt\u0173 galima at\u0161aukti. Gail\u0117jimasis nurimsta tada, kai pripa\u017e\u012fstame: tai jau nutiko. Ir leid\u017eiame sau d\u0117l to pali\u016bd\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Sweezy apra\u0161o, kaip vyksta i\u0161lipimas i\u0161 g\u0117dos:<br>\u201ePadariau blogai, bet a\u0161 nesu bloga(s). Ir pataisysiu.\u201c<br>\u201eNepadariau nieko blogo. Ir a\u0161 nesu bloga(s).\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161 EMDR prid\u0117\u010diau dar vien\u0105:<br>\u201ePadariau, k\u0105 gal\u0117jau tuo metu.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ir tre\u010di\u0105, savo:<br>\u201eTai ne mano. Galiu tai pad\u0117ti \u012f \u0161al\u012f.\u201c<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nereikia, kad viskas pavykt\u0173 i\u0161 karto. U\u017etenka pasteb\u0117ti ir pad\u0117koti sau, kad pasteb\u0117jai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">G\u0117da n\u0117ra tiesa apie tave. Tai na\u0161ta, kuri\u0105 ka\u017ekuri tavo dalis ne\u0161ioja jau labai seniai. Ir ji neturi jos ne\u0161ti viena.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>G\u0117da m\u0117gsta tyl\u0105. Tod\u0117l jau tai, kad perskaitei iki galo, yra svarbus \u017eingsnis. Jei nor\u0117si eiti toliau ne viena(s), a\u0161 \u010dia. Para\u0161yk ir susitarsime d\u0117l pokalbio.<\/em><\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-buttons is-layout-flex wp-block-buttons-is-layout-flex\">\n<div class=\"wp-block-button\"><a class=\"wp-block-button__link wp-element-button\" href=\"https:\/\/pensight.com\/x\/ruta\/15-min\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">15 min. nemokamas susipa\u017einimo pokalbis <\/a><\/div>\n<\/div>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kas yra g\u0117da, kalt\u0117, gail\u0117jimasis, s\u0105\u017ein\u0117s grau\u017eatis, atsakomyb\u0117? Klientai per sesijas man sako: \u201eMan taip g\u0117da.\u201c \u201eA\u0161 kalta.\u201c \u201eGailiuosi.\u201c \u201eMane grau\u017eia.\u201c \u201e\u010cia mano atsakomyb\u0117.\u201c Da\u017enai &hellip; <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":14343,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_hide_featured_image":false,"_jetpack_featured_image_duplicate_dismissed":0,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[1],"tags":[],"class_list":["post-14342","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/geda-ar-kalte.png?fit=1920%2C1080&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14342","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=14342"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14342\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14350,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/14342\/revisions\/14350"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14343"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=14342"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=14342"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=14342"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}