Pastaruoju metu man\u0119s vis da\u017eniau klausia: \u201eR\u016bta, o kas ta s\u0105moninga t\u0117vyst\u0117, apie kuri\u0105 kalbi?\u201c Tai klausimas, kur\u012f gird\u017eiu tiek konsultacijose, tiek po paskait\u0173, tiek \u017einut\u0117se socialiniuose tinkluose. Tod\u0117l nusprend\u017eiau trumpai ir ai\u0161kiai papasakoti, kas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 slypi u\u017e \u0161io termino \u2013 be gra\u017ei\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, tiesiog kaip yra.<\/p>\n\n\n\n
S\u0105moninga t\u0117vyst\u0117 (angl. Aware Parenting) \u2013 tai filosofija, kuri\u0105 1990 metais suk\u016br\u0117 \u0161veicar\u0173-amerikie\u010di\u0173 raidos psicholog\u0117 dr. Aletha Solter. Ji pati apib\u016bdina savo po\u017ei\u016br\u012f kaip prierai\u0161umu gr\u012fst\u0105 ir traum\u0105 \u012fvertinant\u012f aukl\u0117jim\u0105, kuriame nenaudojamos nei bausm\u0117s, nei apdovanojimai. Skamba akademi\u0161kai, bet esm\u0117 paprasta: vaikas gimsta i\u0161 prigimties geras. Ne toks, kur\u012f reikia \u201esutramdyti\u201c ar i\u0161mokyti gero elgesio bausm\u0117mis ir paskatomis, o toks, kurio elgesys visada turi prie\u017east\u012f.<\/p>\n\n\n\n
A. Solter po\u017ei\u016bris remiasi keturiomis prielaidomis: vaikai patys \u017eino, ko jiems reikia sveikai vystytis; jei j\u0173 poreikiai patenkinami ir jie nepatiria streso ar skausmo, jie nat\u016braliai b\u016bna bendradarbiaujantys, empati\u0161ki ir netaikantys smurto; vaikai yra itin pa\u017eeid\u017eiami, o stresas, trauma ar nepatenkinti poreikiai gali palikti ilgalaik\u012f p\u0117dsak\u0105 j\u0173 elgesyje; ir \u2013 galb\u016bt svarbiausia \u2013 vaikai geba atsigauti nuo streso bei traumos, nes tam turi \u012fgimtus mechanizmus.<\/p>\n\n\n\n
Pati Aware Parenting institucija \u0161i\u0105 filosofij\u0105 skaido \u012f tris dalis, ir man \u0161is skirstymas atrodo pats ai\u0161kiausias b\u016bdas paai\u0161kinti, i\u0161 ko ji susideda.<\/p>\n\n\n\n
Pirma \u2013 prierai\u0161umu gr\u012fsta t\u0117vyst\u0117: glaudus fizinis kontaktas, jautrus atsiliepimas \u012f verkim\u0105, d\u0117mesingas \u012fsiklausymas \u012f vaiko signalus jau nuo pat gimimo.<\/p>\n\n\n\n
Antra \u2013 nebaud\u017eianti disciplina: joki\u0173 bausmi\u0173 (\u012fskaitant \u201etime out\u201c ar dirbtines \u201epasekmes\u201c), joki\u0173 paskat\u0173 ar ky\u0161i\u0173, o vietoje to \u2013 paie\u0161ka, koks poreikis ar jausmas slypi u\u017e elgesio, ir taikus konflikt\u0173 sprendimas.<\/p>\n\n\n\n
Tre\u010dia \u2013 atsigavimas nuo streso ir traumos: pripa\u017einimas, kad b\u016btent stresas, trauma ar nepatenkinti poreikiai (o ne \u201eblogas charakteris\u201c) da\u017eniausiai ir sukelia elgesio bei emocij\u0173 sunkumus, tod\u0117l daug d\u0117mesio skiriama prevencijai bei \u017eaidimo, juoko ir verkimo gydomajai galiai saugaus, mylin\u010dio ry\u0161io kontekste.<\/p>\n\n\n\n
Klasikin\u0117je aukl\u0117jimo logikoje veikia principas, artimas dres\u016brai: u\u017e ger\u0105 elges\u012f \u2013 pagyrimas ar apdovanojimas, u\u017e blog\u0105 \u2013 bausm\u0117 ar pasekm\u0117. S\u0105moningoje t\u0117vyst\u0117je \u0161io principo tiesiog n\u0117ra. Vietoje to t\u0117vai mokosi steb\u0117ti ir klausti sav\u0119s: k\u0105 \u0161is elgesys man sako? Koks poreikis liko nei\u0161girstas? Isterijos, neklausymai, broli\u0173, sesi\u0173 mu\u0161tyn\u0117s \u2013 tai ne \u201eblogas charakteris\u201c, o vaiko kalba, kuria jis prane\u0161a apie tai, ko dar negali pasakyti \u017eod\u017eiais.<\/p>\n\n\n\n
Ry\u0161ys kuriamas per \u017eaidim\u0105, juok\u0105 ir buvim\u0105 \u0161alia \u2013 ne per taisykles ir sankcijas. A\u0161aros ir pyk\u010dio priepuoliai n\u0117ra ka\u017ekas, k\u0105 reikia kuo grei\u010diau nutraukti ar i\u0161si\u0173sti \u012f kambar\u012f \u201eatv\u0117sti\u201c. Prie\u0161ingai \u2013 jie priimami kaip nat\u016bralus b\u016bdas vaikui i\u0161leisti \u012ftamp\u0105, kurios jis kitaip dar nemoka apdoroti. T\u0117vo ar mamos vaidmuo \u0161iuo metu \u2013 b\u016bti \u0161alia, ramiu buvimu parodyti, kad su stipriomis emocijomis galima susitvarkyti saugiai, nebijant.<\/p>\n\n\n\n
S\u0105\u017einingai \u2013 ne. I\u0161b\u016bti kartu \u0161alia r\u0117kian\u010dio ar verkian\u010dio vaiko ir jo nei\u0161si\u0173sti \u012f kit\u0105 kambar\u012f i\u0161 prad\u017ei\u0173 reikalauja gerokai daugiau energijos, kantryb\u0117s ir savo paties nerv\u0173 sistemos reguliavimo, nei papras\u010diausiai pasakyti \u201eeik atv\u0117sk\u201c. I\u0161 prad\u017ei\u0173. S\u0105\u017eininga pasakyti i\u0161 karto \u2013 lengv\u0173 keli\u0173 \u010dia n\u0117ra. Bet mainais gaunama tai, ko dauguma i\u0161 m\u016bs\u0173 ir tik\u0117josi, kai svajojo apie vaikus dar prie\u0161 jiems gimstant: \u017eaismingos akimirkos, kurias prisiminsite dar ilgai, gilus ry\u0161ys ir santykiai, paremti pasitik\u0117jimu, o ne baime.<\/p>\n\n\n\n
Esu sertifikuota Aware Parenting instruktor\u0117, o kaip traum\u0173 psicholog\u0117, dirbanti su suaugusiaisiais, kasdien matau, kok\u012f gil\u0173 p\u0117dsak\u0105 vaikyst\u0117je patirti dalykai palieka suaugusiame \u017emoguje. S\u0105moninga t\u0117vyst\u0117 man \u012fdomi b\u016btent tod\u0117l, kad ji kalba apie prevencij\u0105 \u2013 apie tai, kaip nuo pat prad\u017ei\u0173 kurti aplink\u0105, kurioje vaikui nereik\u0117s ne\u0161iotis nepaai\u0161kint\u0173 emocij\u0173 na\u0161tos de\u0161imtme\u010diais.O net jei ir ka\u017ekas nenumatyta \u012fvykt\u0173, gal\u0117\u010diau pad\u0117ti savo vaikui ir kitiems t\u0117vams.<\/p>\n\n\n\n
Esu psicholog\u0117 R\u016bta Navick\u0117. 5,0 \u2b50\ufe0f i\u0161 148 \u012fvertinim\u0173 (Pensight<\/a>). 10+ met\u0173 praktikos, Lietuvos traum\u0173 psichologijos asociacijos ir Lietuvos EMDR asociacijos nar\u0117. Dirbu EMDR ir IFS metodais. Jei norisi patyrusio profesionalo \u0161alia, kvie\u010diu \u012f terapij\u0105. Konsultuoju tik internetu.<\/a><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pastaruoju metu man\u0119s vis da\u017eniau klausia: \u201eR\u016bta, o kas ta s\u0105moninga t\u0117vyst\u0117, apie kuri\u0105 kalbi?\u201c Tai klausimas, kur\u012f gird\u017eiu tiek konsultacijose, tiek po paskait\u0173, tiek … <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":2030,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[1,190],"tags":[124,184,121,192,120,119,118,9,191,362,363,71,116,18],"class_list":["post-2004","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-uncategorized","category-psichologas","tag-aware-parenting","tag-emdr-terapija","tag-nebaudzianti-disciplina","tag-nebaudziantis-auklejimas","tag-pagalba-seimai","tag-pagalba-tevams","tag-prieraisi-tevyste","tag-psichologas","tag-psichologas-internetu","tag-psichologas-online","tag-psichologe-ruta-navicke","tag-saviverte","tag-tevyste-2","tag-trauma","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2019\/12\/samoninga-tevyste-scaled-e1576931340901.jpg?fit=2560%2C966&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2004","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2004"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2004\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14204,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2004\/revisions\/14204"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2030"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2004"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2004"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2004"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}