{"id":584,"date":"2014-11-18T13:27:45","date_gmt":"2014-11-18T13:27:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/?p=584"},"modified":"2026-09-02T08:03:24","modified_gmt":"2026-09-02T08:03:24","slug":"konfliktu-sprendimas-per-ifs-terapija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/konfliktu-sprendimas-per-ifs-terapija\/","title":{"rendered":"Konflikt\u0173 sprendimas per IFS terapijos prizm\u0119: kas gin\u010dijasi"},"content":{"rendered":"

Kaip vidin\u0117s dalys (Internal Family Systems) valdo gin\u010dus \u2013 ir k\u0105 tai rei\u0161kia norint juos i\u0161spr\u0119sti<\/em><\/h2>\n\n\n\n

Konfliktai egzistuoja tiek, kiek egzistuoja ir pati visuomen\u0117. Gin\u010d\u0173 b\u016bta ir prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 \u2013 dar senov\u0117s graik\u0173 m\u0105stytojai Heraklitas ir Pitagoras kalb\u0117jo apie tai, kad visko, kas egzistuoja, pagrindas yra prie\u0161yb\u0117s. Jei taip, tai konfliktas tarp \u017emoni\u0173 \u2013 ne anomalija, o nat\u016brali gyvenimo dalis. Klausimas, kuris man kaip IFS terapeutei \u012fdomesnis, yra kitas: kas konflikto metu i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kalba m\u016bs\u0173 l\u016bpomis?<\/p>\n\n\n\n

Gin\u010dijasi ne visas \u017emogus<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Internal Family Systems (IFS) po\u017ei\u016briu, kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 sudarytas i\u0161 daugyb\u0117s vidini\u0173 dali\u0173. Konflikto metu retai kada dalyvauja visas m\u016bs\u0173 A\u0161 \u2013 da\u017eniausiai \u012f priek\u012f i\u0161eina viena konkreti dalis, kuri paima vair\u0105 \u012f savo rankas. IFS kalba tai vadina \u201eblending\u201c \u2013 susiliejimu: dalis taip stipriai suaktyv\u0117ja, kad ima atrodyti, jog tai ir esame mes patys, o ne tik viena m\u016bs\u0173 vidin\u0117 fig\u016bra.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l konflikto \u012fkar\u0161tyje sunku m\u0105styti lanks\u010diai<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Kai kalba tokia suaktyv\u0117jusi, gynybin\u0117 dalis, ji da\u017eniausiai kartoja tuos pa\u010dius argumentus ir \u012f situacij\u0105 \u017ei\u016bri tik i\u0161 vienos pus\u0117s. Tai ne u\u017esispyrimas ar kvailumas \u2013 tai dalies darbas. Jos u\u017eduotis yra apginti, apsaugoti, neleisti pralaim\u0117ti. IFS po\u017ei\u016briu n\u0117 viena dalis n\u0117ra \u201ebloga\u201c \u2013 net pati a\u0161triausia, labiausiai kovinga dalis ka\u017ekada atsirado tur\u0117dama gerus ketinimus: apsaugoti mus nuo skausmo, pa\u017eeminimo ar atmetimo, kur\u012f ka\u017ekada esame patyr\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l taip sunku nusileisti<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

Da\u017enai sunkiausia konflikte b\u016bna ne pats nesutarimas, o tai, kas nutikt\u0173, jei nusileistume. IFS po\u017ei\u016briu, u\u017e kovingos, ginanti pozicijos dalies da\u017enai slepiasi kita, pa\u017eeid\u017eiamesn\u0117 dalis \u2013 ta, kuri bijo pasijusti ma\u017ea, nesvarbi ar silpna. Nusileidimas prie\u0161ingai m\u0105stan\u010diam \u017emogui tai dalis gali interpretuoti kaip pavoj\u0173 b\u016btent tai pa\u017eeid\u017eiamai daliai \u2013 tod\u0117l ir laikomasi savo pozicijos taip atkakliai, net kai racionaliai suprantame, kad galb\u016bt neb\u016bt\u0173 taip svarbu nusileisti.<\/p>\n\n\n\n

Kas padeda gr\u012f\u017eti prie sav\u0119s<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

IFS terapijoje daug kalbama apie Self \u2013 vidin\u0119 b\u016bsen\u0105, kurioje esame ram\u016bs, smals\u016bs ir ai\u0161kiai matantys, be jokios dalies, kuri b\u016bt\u0173 \u201epa\u0117musi vair\u0105\u201c. B\u016btent i\u0161 \u0161ios b\u016bsenos \u012fmanoma pa\u017evelgti \u012f konflikt\u0105 kitaip: ne kaip \u012f m\u016b\u0161\u012f, kur\u012f reikia laim\u0117ti, o kaip \u012f situacij\u0105, kur susitiko dvi (ar daugiau) apsaugan\u010dios dalys, kiekviena bandanti apsaugoti savo pa\u017eeid\u017eiam\u0105 vidin\u012f pasaul\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Kod\u0117l kartais padeda tre\u010dia \u0161alis<\/strong><\/h2>\n\n\n\n

B\u016btent tod\u0117l konflikto sprendime da\u017enai tiek daug padeda neutrali tre\u010dia \u0161alis. Ji n\u0117ra \u201esusiliejusi\u201c su n\u0117 vienos pus\u0117s ginamomis dalimis, tod\u0117l gali pad\u0117ti abiem pus\u0117ms bent akimirkai gr\u012f\u017eti \u012f savo Self \u2013 pa\u017evelgti \u012f situacij\u0105 i\u0161 platesn\u0117s perspektyvos, o ne tik ginti savo pozicij\u0105. Kai abi pus\u0117s sugeba prabilti ne i\u0161 gynybin\u0117s dalies, o i\u0161 savo ramesnio, ai\u0161kesnio vidinio centro, pats konfliktas da\u017enai pasikei\u010dia i\u0161 esm\u0117s \u2013 nebelieka ko laim\u0117ti ar pralaim\u0117ti, lieka tik du \u017emon\u0117s, bandantys b\u016bti i\u0161girsti.<\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

Esu psicholog\u0117 R\u016bta Navick\u0117. 5,0 \u2b50\ufe0f i\u0161 148 \u012fvertinim\u0173 (Pensight<\/a>). 10+ met\u0173 praktikos, Lietuvos traum\u0173 psichologijos asociacijos ir Lietuvos EMDR asociacijos nar\u0117. Dirbu EMDR ir IFS metodais. Jei norisi patyrusio profesionalo \u0161alia, kvie\u010diu \u012f terapij\u0105. Konsultuoju tik internetu.<\/a><\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip vidin\u0117s dalys (Internal Family Systems) valdo gin\u010dus \u2013 ir k\u0105 tai rei\u0161kia norint juos i\u0161spr\u0119sti Konfliktai egzistuoja tiek, kiek egzistuoja ir pati visuomen\u0117. Gin\u010d\u0173 … <\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":2788,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[83],"tags":[184,26,191,362,363,71],"class_list":["post-584","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pagalba-sau","tag-emdr-terapija","tag-nerimas","tag-psichologas-internetu","tag-psichologas-online","tag-psichologe-ruta-navicke","tag-saviverte","grid-sizer","latest_post"],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/i0.wp.com\/www.klauskpsichologo.lt\/wp-content\/uploads\/2014\/11\/konfliktas-scaled-e1577711257249.jpg?fit=1560%2C1040&ssl=1","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/584","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=584"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/584\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":14208,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/584\/revisions\/14208"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2788"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=584"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=584"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.klauskpsichologo.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=584"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}