Gijimo kelias: kaip atpažinti pažangą EMDR ir IFS terapijoje
EMDR terapija ir IFS terapija yra kaip kelionė per vidinius labirintus, kurio metu ieškome daugiau ramybės ir pasitikėjimo savimi. Terapijos metu dažnai kyla klausimas – ar tai, ką darome, iš tikrųjų padeda? Progreso vertinimas vyksta dviem būdais: kartais mes patys jaučiame pokyčius, o kartais juos pastebiu aš. Svarbu stebėti abu šiuos aspektus, nes jie vienas kitą papildo.
Subjektyvūs ženklai
Dažnai savo pažangą galite pajusti kasdieniuose dalykuose. Pavyzdžiui:
- Sumažėjęs nerimas: pastebite, kad įprastos situacijos nebekelia tokių intensyvių jausmų.
- Didesnis ramybės, pasitikėjimo ir aiškumo pojūtis: galbūt jaučiatės tvirčiau savyje (auga savivertė) ir mintys tampa aiškesnės.
- Mažesnė automatinė savikritika: vidinis kritikas ima tylėti – nebejaučiate tiek daug kaltės ar gėdos.
- Geresnis miegas: lengviau užmiegate, o rytai prasideda žvaliau – ženklas, kad įtampa kūne pamažu silpsta.
- Daugiau kūrybiškumo ir gebėjimo „būti su“ jausmais: galbūt atrandate norą piešti, rašyti ar kitaip kūrybiškai reikštis, o svarbiausia – išmokstate ramiai priimti ir išgyventi nerimą, liūdesį ar pyktį, vietoj to, kad juos blokuotumėte ir vengtumėte.
Šie ženklai yra labai asmeniški – vieni žmonės pastebi juos greičiau, kiti – lėčiau. Visgi jau pačiame silpnėjančiame automatinės savikritikos balse slypi didelis pokytis.
Objektyvūs požymiai (terapeuto akimis)
Terapijos eiga matoma ne tik Jūsų jausmuose, bet ir seansų metu. Aš stebiu šiuos pokyčius:
- Skalių rodikliai: EMDR sesijų metu stebiu, kad Jūsų patiriamo nerimo lygis pamažu krinta, o daugėja teigiamų minčių patikimumas.
- Daugiau vidinės Savasties buvimo: IFS terapijoje matau, kad jūsų Savastis (ramybės, aiškumo ir pasitikėjimo būsena) ima dominuoti – jus vis dažniau lydi ramybė ir pasitikėjimas savimi.
- Rečiau pasitaikantys dalies „užgrobimai“: matau, kad intensyvūs jūsų baimės ar kaltės antplūdžiai (kai dalis tarsi „užgrobia“ emocijas) retėja – jūsų dalys jaučiasi saugiau.
Tokie rodikliai leidžia matyti terapijos rezultatus ir kartu pritaikyti sesijų eigą jūsų poreikiams.
Nenoras eiti į terapiją – natūrali reakcija
Kartais galite pajausti netikėtą nenorą eiti į terapiją ar atidėlioti sesijas. Nors tai gali pasirodyti kaip kliūtis, dažnai tai reiškia, kad palietėme itin jautrią vidinę sritį. Tarsi jūsų dalys įjungtų apsaugas: „Eiti negalima! Mums čia skauda.“ Tai natūralu, liudija, kad artėjome prie svarbios vidinės patirties. Tokiame etape svarbu pasikalbėti su terapeutu – leisti sau išsakyti šį nenorą, o terapeutas gali padėti pasikalbėti su dalimis, įgyti jų pasitikėjimą ir leidimą eiti giliau. Be dalių leidimo niekur negalime keliauti.
Paskutinė mintis: vertinimas – ne egzaminas
Primenu, kad terapijos pažangos vertinimas nėra egzaminas, kuriame reikia surinkti balus. Tai draugiškas atokvėpis, leidžiantis pažvelgti, kiek jau nuėjote savo gijimo kelyje ir ką dar galite atrasti ateityje. Kiekviena maža pergalė – ženklas, rodantis, kad judate teisinga linkme. Vertindami savo pojūčius ir terapeuto pastabas, įvardinkite, ką jau esate įveikę – taip atrasite drąsos ir energijos tęsti. Primenu, kad terapija visuomet yra apie bendrą darbą (kartu su dalimis ir jų leidimais) ir saugų žingsnį į priekį, o ne apie tobulumo standartus.
LT 
EN