Potrauminis streso sutrikimas (PTSS) – tai rimtas nerimo sutrikimas, išsivystantis kaip organizmo reakcija į itin didelę psichinę traumą. Tokius sutrikimus dažnai sukelia įvykiai, susiję su intensyvia baime (dažniausiai mirties baime), siaubu ar beviltiškumu. Po traumos nuolat kartojantis prisiminimams, nemaloniems kūno pojūčiams, mintims ar emocijoms, žmogus gali jausti nesugebėjimą susikaupti, sutrinka miegas ir atsiranda nuolatinis įsitempimas. Svarbu žinoti: tai natūrali kūno ir nervų sistemos reakcija – jūsų organizmas tiesiog saugo jus, kaip išmokė gamta. Patiriant psichinį šoką, įprasta išgyventi stiprias emocijas ir įtampą – tai nėra silpnumo požymis, o organizmo būdas išsaugoti gyvybę.
Skirtumai tarp PTSS ir kompleksinio PTSS
PTSS paprastai išsivysto po vienkartinių arba trumpalaikių trauminių įvykių (pvz., autoavarijos, stichinės nelaimės, smurto protrūkio). Kompleksinis potrauminis streso sutrikimas (C-PTSS) formuojasi po ilgalaikės, pakartotinės traumos – pavyzdžiui, nuolatinės vaikystės prievartos ar kasdienio prisitaikymo prie apleistumo. Esminis skirtumas – traumos trukmė ir gylis, taip pat simptomų spektras. C-PTSS atveju dažnai pasireiškia visos įprastos PTSS reakcijos (flashback’ai, siaubingi prisiminimai, vengimas), ir jas lydi gilūs sunkumai valdant emocijas, žemesnė savivertė bei problemos artimuose santykiuose. Kartais nieko neprisimenama. Įsivaizduokite: PTSS – tai tarsi signalizacija, ėmusi kaukti , kai nustatė dūmus, o C-PTSS – kai ta signalizacija išsireguliavusi ir net po daugelio metų pradedanti kaukti vos kam nors nusičiaudėjus.
Traumos pobūdis: vienkartinė ar ilgalaikė
Trauma nebūtinai yra vienas dramatiškas įvykis. Ji gali būti kaip pastovus lietus – tyli, bet iš lėto griaunanti. Pavyzdžiui, metų metus trukęs emocinis šaltumas, vienatvė ar per didelis krūvis gali išvarginti nervų sistemą, trauminių patirčių sankaupa veikia organizmą po truputį. Ilgalaikė trauma yra priskiriama C-PTSS, kai žmogus ilgą laiką negali išvengti smurto ar grėsmingų santykių rato.
Nervų sistemos reakcija į traumą
Kai kūnas aptinka grėsmę, smegenys ir autonominė nervų sistema suaktyvina „kovos arba pabėgimo“ režimą. Išsiskiria hormonai (adrenalinas, kortizolis), paruošiantys kūną veikti – širdis pradeda plakti greičiau, raumenys įsitempia, smegenys būna šiuo metu ypač budrios. Po trauminės patirties neužtenka vienos dienos – nervų sistemos sustiprintas budrumas gali likti „įjungtas“ ilgam. Dėl nuolatinės baimės, panikos arba įtampos jaučiame nesibaigiančią budrumo būseną – į smulkmenas kūnas reaguoja tarsi į realų pavojų. Tai natūralu ir jokiu būdu nėra silpnumas – paprastai visų žmonių nervų sistema mokosi saugotis, ir kartais mokosi per daug.
Ilgalaikės traumos atveju ši automatinė saugos sistema gali tiesiog įsijungus „užstrigti“, todėl net ir menkos smulkmenos gali sukelti didelį nerimą.
PTSS simptomai: mintys, emocijos, elgesys, kūnas
Traumos poveikis reiškiasi daugybe simptomų skirtinguose lygmenyse. Bendrieji požymiai gali apimti:
- Įkyrūs prisiminimai: dažni flashback’ai, košmarai ar nekontroliuojamos emocijos, kai traumą tarsi išgyvenate iš naujo. Mintys ir vaizdiniai apie įvykį sugrįžta netikėtai, o kūnas reaguoja kaip į realų pavojų (greitas širdies plakimas, prakaitavimas).
- Vengimas: sąmoningai arba nesąmoningai stengiatės nesusidurti su bet kuo kas gali priminti apie įvykį. Galite nutolti nuo žmonių, vietų, veiklų ar net vengti kalbėti apie savo jausmus, kad tik išvengtumėte skausmingų prisiminimų.
- Padidėjęs budrumas: nuolatinė įtampa – lengvai išsigąstate net menkiausio triukšmo ar staigaus judesio, sunkiai atsipalaiduojate, sutrinka miegas. Galite jausti nervingumą, nerimastingą budrumą ar būti nuolat „ant pirštų galų“.
- Neigiamos emocijos ir mąstysena: nuolatinė baimė, liūdesys, kaltės ar gėdos jausmas, pesimistinė mąstysena – pavyzdžiui, manote, kad nepajėgėte apsaugoti savęs ar kitų. Smarkiai sumažėja pasitikėjimas savimi ir kitais, galite jaustis emociškai atšalę, nusivylę gyvenimu ir nebegalėdami mėgautis dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą.
- Elgesio pokyčiai: padidėjusi dirglumas, agresijos priepuoliai, impulsyvus elgesys arba atvirkščiai – uždarumas, atitrūkimas nuo kitų. Gali prasidėti rizikinga ar savęs žalojanti veikla, aistra svaiginančiosioms medžiagoms arba arba nuolatinis ašarų sulaikymas savyje.
- Fiziniai simptomai: trauminė patirtis palieka pėdsaką ir kūne. Padidėjęs pulsas, širdies permušimai, raumenų įtampa, galvos svaigimas, virškinimo sutrikimai ar lėtinis nuovargis dažni tarp išgyvenusių traumą. Dažnai pasitaiko nemiga, naktinis prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas – organizmas visuomet pasirengęs „kovoti“.
Visi šie simptomai gali būti bauginantys, bet jie yra normalūs organizmo signalai, kad jūsų nervų sistema reaguoja į tai, ką patyrė. Daugeliui žmonių stresinės reakcijos laikui bėgant sumažėja, tačiau kartais jos lieka ir trikdo kasdienį gyvenimą.
Kada kreiptis pagalbos
Jei po trauminio įvykio simptomai tęsiasi ir stipriai trukdo gyventi – verta kreiptis į specialistą. Jei jau ilgiau nei mėnesį nuolatos patiriate flashback’us, panikos priepuolius ar miego sutrikimus, kurie trukdo dirbti, mokytis ar palaikyti santykius, tai rimtas signalas ieškoti pagalbos. Nepamirškite: pagalba egzistuoja ir ji gali palengvinti naštą – stiprios emocijos nėra skirtos jums kentėti vienai (-m). Jei nuolatinės streso reakcijos trukdo santykiams ar karjerai, verta kreiptis į pagalbos.
EMDR terapijos esmė ir poveikis
EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing) – tai terapijos metodas, skirtas trauminiams prisiminimams perdirbti per specialius sensorinius stimilus. Sesijos metu klientas nukreipia dėmesį į trauminę patirtį, žiūrėdamas į terapeuto judinamus pirštus ar kitą stimuliatorių (audio ar taktilinį) – tarsi peržiūri tą patirtį žingsnis po žingsnio, kol smegenys sutvarko prisiminimą.
Svarbu tai, kad EMDR terapijoje nebūtina visko detaliai pasakoti – vietoje to fokusuojamasi į emocijas ir kūno pojūčius, susijusius su trauma. Tokiu būdu smegenys gali atnaujinti natūralų gijimo procesą: trauminis prisiminimas pamažu praranda gąsdinančią galią ir tampa neutralesnis. Klinikiniai tyrimai rodo, kad EMDR padeda daugeliui žmonių greičiau sumažinti PTSS simptomus. Po EMDR terapijos pacientai dažnai jaučia palengvėjimą – prisiminimai vis dar yra, bet jų keliamas skausmas nurimsta.
IFS terapijos esmė ir poveikis
IFS (Internal Family Systems) – pagal šį modelį, mūsų viduje gyvena skirtingos vidinės dalys – pavyzdžiui, auklėtojas, kritikas, nukentėjęs vaikas – kurios nuo vaikystės saugo mus arba sulaiko nuo traumos pasikartojimo. Per IFS terapiją mokomės su tomis vidinėmis dalimis bendrauti su švelnumu ir supratimu, tarsi su šeimos nariais – klausomės, ką jos bando pasakyti, ir nuraminame jas. Pvz., jeigu vidinis kritikas smerkia dėl jausmų, mokomasi suprasti, kodėl jis taip elgiasi, ir tokiu būdu nuraminti jo jausmus. Tai padeda mūsų tikrajam AŠ – Savasčiai (Self) atsiskleisti. Savastis – vidinis lyderis, galintis apkabinti sužeistas dalis be baimės. Tokiu būdu IFS padeda sukurti vidinę pusiausvyrą.
Moksliniai duomenys rodo, kad IFS terapija gali reikšmingai palengvinti PTSS simptomus – nors tyrimų dar mažai, pranešama apie pagerėjimą mažinant traumos sukeltą nerimą ir neigiamas mintis. Paprastai po IFS sesijų žmonės geriau jaučia ryšį su savimi ir gali priimti savo jausmus be griežtų kaltinimų ir kritikos.
Svarbiausia atsiminti, kad jūs nesate vieni su savo patirtimi. Reakcijos į traumą – tiek emocijų, tiek kūno – yra natūralios ir normalių apsaugos mechanizmų dalis. Tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės traumos gali palikti gilų pėdsaką, tačiau yra būdų šioms žaizdoms gyti. EMDR ir IFS terapijos – gali būti draugiški bendražygiai šioje kelionėje: EMDR padeda „perkrauti“ skaudžius prisiminimus, o IFS padeda suprasti ir nuraminti vidines dalis, gyvenančias su tą skaudžia patirtimi. Jūsų organizmas tiesiog daro tai, ką išmoko evoliucijos metu – jis saugo jus. Laikui bėgant ir pažįstant savo vidinius procesus, galima atsisveikinti su nereikalingu skausmu ir sugrąžinti vidinę ramybę.
Esu traumų psichologė Rūta Navickė. Jei jaučiate, kad praeities įvykiai vis dar šnabžda jums į ausį, nors bandote jų negirdėti – galbūt jau laikas juos išgirsti, priimti ir paleisti. Kviečiu jus pasikalbėti – kartu galime ieškoti būdų, kaip grįžti į dabartį. Užsiregistruokite čia.
Taip pat kviečiu atsisiųsti nemokamą savipagalbos knygą – STRESOniškės lengvai. Kišeninis vadovas, kurioje rasite švelnių, bet veiksmingų įrankių santykiui su savimi stiprinti.
LT 
EN