EMDR, IFS, CBT ir Geštalto terapijų palyginimas: kaip išsirinkti

Populiariausių terapijų palyginimas

Traumos patirtis dažnai palieka gilų pėdsaką mūsų viduje – tarsi nesugijusią žaizdą smegenyse ir kūne. Kiekviena iš terapijų, kurias svarstome, yra tarsi skirtingas šviesos spindulys tamsoje: jos padeda saugiai apdoroti prisiminimus, sumažinti skausmą ir vėl pajusti kontrolę. Bet kaip išsirinkti? Šis klausimas neretai kyla ieškantiems pagalbos, todėl svarbus kokybiškas populiariausių terapjų palyginimas. Toliau trumpai pristatysiu, kaip veikia keturios kryptys – kognityvinė elgesio terapija (CBT), Geštalto terapija, EMDR ir Vidinės šeimos sistemų terapija (IFS) – bei aptarsiu jų privalumus ir trūkumus traumų gydymo kontekste.

Kognityvinė elgesio terapija (CBT)

Kognityvinė elgesio terapija remiasi paprasta mintimi: mūsų mąstymas, jausmai ir elgesys yra susiję. Terapijoje atpažįstami nepadedantys mąstymo modeliai (piktieji, automatiniai ar iškreipti samprotavimai). Juos pakeitus naujais požiūriais, dažnai nusilpsta skausmingi emociniai protrūkiai. Galybė atliktų tyrimų rodo, kad CBT duoda gerų rezultatų gydant psichikos sutrikimus (pvz., nerimą, depresiją). Ypatingai traumą patyrusiems žmonėms pritaikyta CBT modifikacija (trauma-focused therapy) taip pat mažina PTSD simptomus. Daugiausiai koncentruojamasi į mintis, mąstymo procesą, samprotavimą, kalbėjimą. Tai vadinamoji tradicinė kalbėjimo terapija (talk therapy)

Privalumai:

CBT yra struktūruota ir trumpalaikė – daugelyje programų užtenka 8–12 seansų.
koncentruojamasi į konkrečius įgūdžius: mokomasi stebėti ir keisti automatinį mąstymą, kas dažnai duoda greitą palengvėjimą.
Palaikoma moksliniais tyrimais – stiprus įrodymų kiekis užtikrina efektyvumą įvairiems sutrikimams.
Plačiai paplitusi – lengva rasti kvalifikuotą specialistą.

Ribotumai:

Orientuota į sąmoningą mąstymą, tad kūniška traumos patirtis gali likti neatliepta.
Reikalauja savarankiško darbo (namų darbų), kas ne visiems priimtina.
Kai kam gali pasirodyti per daug racionali, ypač jei emocijos labai intensyvios.

Geštalto terapija

Geštalto terapija orientuota į dabarties momentą – svarbiausia, ką jaučiame „čia ir dabar“. Priešingai nei kai kurios kitos metodikos, ji mažiau analizuoja traumos istoriją; vietoje to, klientas skatinamas tiesiog pajusti save šiuo metu. Terapijos seanse dažnai naudojami kūniški pratimai: pavyzdžiui, „tuščios kėdės“ pratimas – kalbėjimasis su atsisėdusiu į tuščią kėdę vaizduotu praeities žmogumi arba dalimi savęs. Taip pat galima vaidinti skausmingas situacijas, iš naujo išgyvenant jas saugioje erdvėje. Tokie metodai padeda „užbaigti nebaigtus reikalus“ – leidžia išsilaisvinti nuo ilgai laikytų jausmų. Iš esmės klientas mokomas saugiai ištirti savo emocijas ir kūno signalus, kas atveria kelią palengvėjimui.

Privalumai:

Stiprina sąmoningumą: klientas mokomas atpažinti ir priimti savo emocijas ir kūno pojūčius dabartyje.
Naudoja kūnišką ir kūrybingą saviraišką: „tuščios kėdės“ ir vaidinimo pratimai leidžia išreikšti vidinius konfliktus ir jausmus saugioje aplinkoje.
Leidžia spręsti „nebaigtus reikalus“ iš praeities, perkeliant juos į dabartį ir išreiškiant užblokuotus jausmus.

Ribotumai:

Nors padeda jaustis labiau „čia ir dabar“, nėra tiek efektyvumo duomenų, kiek turi kitos metodikos gydant traumas – trūksta griežtai kontroliuojamų tyrimų palyginimų.

Daugiausia orientuota į jaučiamus pojūčius, todėl gali nepakankamai išaiškinti traumos priežastis ar tiksliai „išgydyti“ prisiminimo esmę. Laisvesnė terapijos forma kai kam gali pasirodyti neaiški ir mažiau struktūruota.

EMDR terapija

EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing) terapija – tai metodas, kuriuo traumos prisiminimas (vaizdinis, kūno pojūčių, garsų, emocijų) perdirbamas per jutimų stimuliaciją. Klientas trumpam sutelkia dėmesį į trauminę patirtį, tuo metu sekdamas terapeuto ranką ar kitus stimulo šaltinius, judinančius akis taip stimuliuojant abu smegenų pusrutulius. Toks procesas sumažina prisiminimų ryškumą ir emocinį intensyvumą. Svarbi detalė – nereikia giliai pasakoti istorijų: EMDR „neapžiūrinėja“ įvykių smulkiai, o keičia žmogaus vidinių patirčių emocinį atspalvį, leisdamas smegenims atnaujinti natūralų gijimo procesą.

Privalumai:

Itin efektyvi: tyrimai rodo greitą simptomų mažėjimą (pvz., 90 % pacientų nebejaučia PTSS po vos 3 sesijų).
Padeda „perrašyti“ traumos atmintį: emocinis krūvis ir aštrios detalės po perdirbimo nusilpsta.
Kartais duoda rezultatus greičiau nei kitos metodikos – skausmas intensyviai mažėja jau po kelių sesijų.
Nereikia išsamiai pasakoti traumos – tai palengvina patirtį tiems, kam sunku/negali apie kalbėti apie įvykį.

Ribotumai:

Seansai paprastai ilgesni (apie 60–90 min), todėl reikalauja daugiau laiko ir gali kainuoti brangiau
Gali iškviesti stiprius emocinius atsakus: kol smegenys „gydo žaizdą“, laikinai sutrinka nuotaika ar būklė.
Reikia patikimo terapeuto ir ramios aplinkos – be tinkamos parengties procesas gali būti per daug intensyvus.

Vidinės šeimos sistemų (IFS) terapija

IFS terapija remiasi mintimi, kad viduje gyvename tarsi su daugybe „šeimos narių“ – skirtingų dalių. Kai kurios dalys mus saugo nuo skausmo, kitos prislopina stipriausius trauminius prisiminimus, dar kitos reaguoja į skausmingus įvykius. Terapeuto tikslas – padėti pažinti šias dalis ir sujungti jas su vidine „Savastimi“, kuri yra mūsų natūrali gijimo jėga. Kitaip sakant, IFS leidžia švelniai pažvelgti į savo vidinę sistemą ir pamažu nuraminti traumuotas dalis, užmegzti santykį su jomis.

Privalumai:

Padeda integruoti atskirtas dalis ir sumažina vidinius konfliktus.
Skatina atsiskleisti vidinę „Savastį“ (Self) – vidinę ramybę, kuri turi galią nuraminti dalių skausmą ir sukurti saugią erdvę gijimui.
Didina savimonę ir atjautą sau – kiekviena dalis jaučia, kad ji įvertinta ir priimta.

Ribotumai:

Gydymas gali užtrukti ilgiau: reikia pažinti ir išklausyti kiekvieną dalį atskirai.
Reikia aukštos kvalifikacijos terapeuto – ši metodika kol kas rečiau taikoma.
Netinka visiems: IFS gali būti mažiau efektyvi esant sunkesnėms psichikos būklėms (pvz., šizofrenijai).

Išvados

Visos aptartos terapijos – tarsi skirtingos arbatos rūšys: kai kurios greičiau sušildo kūną (duoda greitą palengvėjimą), kitos nuramina protą ir leidžia svajoti apie ilgalaikį atokvėpį. Svarbu pasirinkti būtent jums tinkamiausią kelią. Jei jūs gebate analizuoti mintis ir žinote, kad jums patinka konkretūs užduočių pratimai, namų darbai, greičiausiai tiks CBT. Jeigu jums svarbu pajusti dabartinį momentą ir išreikšti emocijas kūnu, Geštalto metodai padės užbaigti neišsakytus vidinius “reikalus”. Jei labiau norite palengvinti dabartinę būseną, kuri jaučiate, kad per stipriai ataidi iš praeities, jau išbandėte tradicines kalbėjimo terapijas, EMDR arba IFS gali būti geresnis pasirinkimas.

Kiekvienas žmogus – unikalus, tad terapija visuomet asmeniška. Svarbiausia, kad šioje kelionėje jums būtų sukurtas palaikymo ryšys. Neužmirškite: kiekvienas drąsus žingsnis į priekį – jau gijimo dalis. Drauge surasime šviesą net ir ten, kur buvo tamsu.