Gedim tik to, ką mylėjome. Tik to, kas mums rūpėjo. Tai gali būti ne tik žmogus, kuris išėjo visam laikui. Kartais liūdim dėl santykių, kurie nutrūko. Dėl darbo, kurį pasirinkom palikti. Dėl galimybių, kuriomis nebepasinaudosim. Dėl vaikystės, kurios neturėjom. Kartais net sunku įvardyti – tarsi širdyje kažkas šaukiasi, bet net nežinom, kas.
Gedėjimas – tai meilės kalba, kuriai neliko kur nueiti. Ji stovi prie durų, kurios nebeatsidaro, ir vis tiek laukia.
Netektis – ne tik mirtis
Mes dažnai galvojam, kad gedėjimas yra tik po laidotuvių. Bet praradimai būna labai įvairūs. Kai kurie tylūs ir nematomi, bet ne mažiau svarbūs.
Gedim:
-
santykių, kuriuose nebebus galimybės pasakyti to, ko neišdrįsome;
-
svajonių, kurios nepavirto realybe;
-
tų savo dalių, kurios neturėjo galimybės būti savimi;
-
laiko, kurio nebesugrąžinsi.
Gedim net tada, kai tarsi viskas „gerai“. Nes viduje žinom – kažką brangaus praradom.
Kūnas taip pat gedi
Kartais atrodo, kad kūnas pats žino, ką daro. Nėra jėgų. Spaudžia gerklę. Užeina verksmas be priežasties. Galva sunki. Kartais ir pyktis kyla – irgi be aiškios priežasties.
Gedėjimas ne visada atrodo kaip ašaros. Kartais jis pasireiškia per tylą. Per įtampą pečiuose. Per tą jausmą, kad norisi viską mesti ir pabėgti kur nors toli.
Tai kūnas saugo – neleidžia vienu metu pajusti per daug. Jis daro tai, ką moka geriausiai: saugo tave. Net tada, kai nori tik išverkti viską lauk.
Viduje – daugybė balsų
Gedėjimas pažadina daug vidinių dalių. Viena verkia. Kita sako: „baik verkti, gyvenk toliau.“ Trečia kaltina: „galėjai kažką padaryti.“ Ketvirta bando užsiimti kuo nors, kad tik nejaustum.
Tai natūralu. Visos tos dalys bando padėti – kaip moka. Kai kurios nori apsaugoti nuo skausmo. Kitos – išlieti jį iki galo. Ir visos jos laukia, kol bus išgirstos.
Ką darom terapijoje?
Kartais praradimo skausmas būna įstrigęs. Kaip užstrigęs kvėpavimas. Jis kartojasi mintyse, sapnuose, kūne.
Terapijoje po truputį kuriam saugią erdvę tam skausmui išjausti, išbūti. Naudojam IFS (vidinių dalių terapiją), kad galėtumėm susitikti su tomis savo dalimis, kurios vis dar nešasi liūdesį, pyktį, kaltę, tuštumą. Suprasti, ką jos saugo. Kodėl taip ilgai tylėjo. Ir ką iš tikrųjų nori pasakyti.
Naudojant EMDR (akių judesių terapiją), galima padėti smegenims „perdirbti“ tai, kas įstrigę. Lyg švelniai atidaryti langelį į tą praeities kambarį, kur vis dar tamsu, ir įleisti šviesos. Tai vienas iš būdų nuleisti tą emocinį slėgį, kuris spaudė iš vidaus.
Gali eiti savo tempu
Gedėjimas neturi grafiko. Nėra „per ilgai“ ar „per greitai“. Nėra teisingo būdo. Yra tik jūsų kelias.
Kai esi pasiruošęs – galima pradėti švelniai. Po vieną žingsnį. Svarbiausia – nesi viena (-s). Ir net jeigu atrodo, kad turi „viską susitvarkyti pati (-s)“, žinok – yra būdų, kaip širdį ir kūną atpalaiduoti ne kovojant, o švelniai susitinkant su tuo, kas jau seniai laukia dėmesio.
Jei jaučiate, kad jums reikia papildomos pagalbos, kviečiu užsiregistruoti terapijai. Kartu galime keliauti link jūsų emocinio gerbūvio. Registruokitės paspaudę čia.
I invite you to download my free self-help book, where you will find useful tools and strategies to help you better understand yourself and your body's reactions. Download the book here: STRESOniškės. Pocket guide (only in LT).
EN 
LT