Kaip vidinės dalys (Internal Family Systems) valdo ginčus – ir ką tai reiškia norint juos išspręsti
Konfliktai egzistuoja tiek, kiek egzistuoja ir pati visuomenė. Ginčų būta ir prieš tūkstančius metų – dar senovės graikų mąstytojai Heraklitas ir Pitagoras kalbėjo apie tai, kad visko, kas egzistuoja, pagrindas yra priešybės. Jei taip, tai konfliktas tarp žmonių – ne anomalija, o natūrali gyvenimo dalis. Klausimas, kuris man kaip IFS terapeutei įdomesnis, yra kitas: kas konflikto metu iš tikrųjų kalba mūsų lūpomis?
Ginčijasi ne visas žmogus
Internal Family Systems (IFS) požiūriu, kiekvienas iš mūsų sudarytas iš daugybės vidinių dalių. Konflikto metu retai kada dalyvauja visas mūsų Aš – dažniausiai į priekį išeina viena konkreti dalis, kuri paima vairą į savo rankas. IFS kalba tai vadina „blending“ – susiliejimu: dalis taip stipriai suaktyvėja, kad ima atrodyti, jog tai ir esame mes patys, o ne tik viena mūsų vidinė figūra.
Kodėl konflikto įkarštyje sunku mąstyti lanksčiai
Kai kalba tokia suaktyvėjusi, gynybinė dalis, ji dažniausiai kartoja tuos pačius argumentus ir į situaciją žiūri tik iš vienos pusės. Tai ne užsispyrimas ar kvailumas – tai dalies darbas. Jos užduotis yra apginti, apsaugoti, neleisti pralaimėti. IFS požiūriu nė viena dalis nėra „bloga“ – net pati aštriausia, labiausiai kovinga dalis kažkada atsirado turėdama gerus ketinimus: apsaugoti mus nuo skausmo, pažeminimo ar atmetimo, kurį kažkada esame patyrę.
Kodėl taip sunku nusileisti
Dažnai sunkiausia konflikte būna ne pats nesutarimas, o tai, kas nutiktų, jei nusileistume. IFS požiūriu, už kovingos, ginanti pozicijos dalies dažnai slepiasi kita, pažeidžiamesnė dalis – ta, kuri bijo pasijusti maža, nesvarbi ar silpna. Nusileidimas priešingai mąstančiam žmogui tai dalis gali interpretuoti kaip pavojų būtent tai pažeidžiamai daliai – todėl ir laikomasi savo pozicijos taip atkakliai, net kai racionaliai suprantame, kad galbūt nebūtų taip svarbu nusileisti.
Kas padeda grįžti prie savęs
IFS terapijoje daug kalbama apie Self – vidinę būseną, kurioje esame ramūs, smalsūs ir aiškiai matantys, be jokios dalies, kuri būtų „paėmusi vairą“. Būtent iš šios būsenos įmanoma pažvelgti į konfliktą kitaip: ne kaip į mūšį, kurį reikia laimėti, o kaip į situaciją, kur susitiko dvi (ar daugiau) apsaugančios dalys, kiekviena bandanti apsaugoti savo pažeidžiamą vidinį pasaulį.
Kodėl kartais padeda trečia šalis
Būtent todėl konflikto sprendime dažnai tiek daug padeda neutrali trečia šalis. Ji nėra „susiliejusi“ su nė vienos pusės ginamomis dalimis, todėl gali padėti abiem pusėms bent akimirkai grįžti į savo Self – pažvelgti į situaciją iš platesnės perspektyvos, o ne tik ginti savo poziciją. Kai abi pusės sugeba prabilti ne iš gynybinės dalies, o iš savo ramesnio, aiškesnio vidinio centro, pats konfliktas dažnai pasikeičia iš esmės – nebelieka ko laimėti ar pralaimėti, lieka tik du žmonės, bandantys būti išgirsti.
Esu psichologė Rūta Navickė. 5,0 ⭐️ iš 148 įvertinimų (Pensight). 10+ metų praktikos, Lietuvos traumų psichologijos asociacijos ir Lietuvos EMDR asociacijos narė. Dirbu EMDR ir IFS metodais. Jei norisi patyrusio profesionalo šalia, kviečiu į terapiją. Konsultuoju tik internetu.
EN 
LT