Stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius. Kilus iššūkiui mūsų organizmas stengiasi prisitaikyti prie aplinkybių. Tačiau ilgalaikis stresas arba distresas gali turėti didelę įtaką mūsų savivertei ir psichinei sveikatai. Ilgalaikis prisitaikymas reikalauja labai didelių organizmo energijos resursų. Čia pateiksiu 5 faktus apie disstreso ir savivertės ryšį ir 5 patarimus kaip sau padėti.
1. Distresas mažina savivertę.
Kai ilgai patiriame kažką prie ko mūsų nervų sistemai reikia labai daug pastangų prisitaikyti galime pasijusti bejėgiškai. Tai gali sumažinti mūsų pasitikėjimą savimi, ypač, jei patiriame ilgalaikį distresą.
2. Savivertė padeda įvertinti stresą.
Adekavati savivertė leidžia lengviau susidoroti su stresinėmis situacijomis. Žmonės, kurie save pažįsta ir vertina adekvačiai dažniau ieško paramos ir naudoja kūrybiškumą bei smalsumą išspręsti sunkias situacijas.
3. Ciklinis ryšys arba užburtas ratas.
Stresas ir savivertė gali sukurti ciklą. Stresas mažina savivertę, o sumažėjusi savivertė gali padidinti negatyvų streso poveikį.
4. Psichologiniai mechanizmai.
Distreso metu organizmas persitvarko, kad galėtų išgyventi. Kaip tai atsispindi? Žmogus neutralias veido išraiškas gali vertinti kaip keliančias pavojų, sustiprėja negatyvios mintys, o dėl nuovargio sustiprėja negatyvus požiūris į save, savęs kaltinimas. Tai gali dar labiau sumažinti savivertę ir sukelti psichologinių sunkumų.
5. Streso poveikis organizmui.
Ilgalaikis distresas gali sukelti fizinių sveikatos problemų. Tai apima širdies ligas, imuninės sistemos silpnėjimą ir kt., o ligos ir prasta savijauta gali sumažinti savivertę.
Kaip sau padėti?
1. Kaip įgyti adekvačią savivertę?
Įgyti adekvačią savivertę galima pažįstant save ir priimant save. Tam gali padėti Vidinių šeimos sistemų terapija, kuri greitai atranda vidinius kritikus, ir išmoko paguosti nuskriaustus vidinius vaikus. Tai padeda geriau pažinti savo kūną streso metu ir leidžia su juo susidraugauti. Jei jaučiate, kad jums reikia papildomos pagalbos, kviečiu užsiregistruoti terapijai. Kartu galime keliauti link jūsų savivertės stiprinimo ir emocinio gerbūvio. Registruokitės paspaudę čia.
2. Kaip sumažinti negatyvų distreso poveikį?
Mokykitės apie stresą ir kūno reakcijas. Priimkite, kad kūnas nori jums padėti, o ne kenkti. Mokykitės technikų, tokių kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ir fizinė veikla. Tai padeda sumažinti negatyvų distreso poveikį. Smulkiau aprašiau savo savipagalbos knygoje STRESOniškės lengvai. Kišeninis vadovas. Atsisiųskite knygą nemokamai. Joje rasite naudingų įrankių ir strategijų, padedančių jums geriau suprasti save ir savo kūno reakcijas.
3. Ieškokite profesionalios pagalbos.
Jei stresas ir savivertės problemos trukdo jūsų gyvenimui, kreipkitės į specialistus. Ieškokite tų, kurie specializuojasi streso, traumų ir savivertės srityse.
4. Mokykitės sąmoningumo.
Sąmoningumas ir atidumas padeda atpažinti streso šaltinius ir kūno reakcijas į juos. Tai gali prisidėti prie savęs pažinimo, adekvatesnės savivertės ir emocinės gerovės.
5. Dalinkitės savo patirtimi.
Pasidalinkite savo patirtimi su kitais. Tai gali padėti ne tik jums, bet ir tiems, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Žmonės evoliuciškai yra išsivystę kaip socialios būtybės ir mūsų stiprybė yra buvimas drauge. Šiuolaikinėse internetinės kultūros sąlygose nėra paprasta būti drauge fiziškai, todėl tam reikalingos aktyvios pastangos.