Nemažai mokslininkų, tyrinėjančių mirtį, neatskiria sąvokų baimė ir nerimas ir jas naudoja kaip sinonimus. Tačiau šios sąvokos turi skirtingas reikšmes.
Baimė – emocija kylanti individo gyvavimui pavojingose situacijose, susijusi su tikru ar įsivaizduojamu pavojaus šaltiniu (3). Taigi baimė yra grynoji emocija, sukelta esamo ar nujaučiamo išorinio pavojaus, objektyvi nerimo išraiška. Pavyzdžiui mirtis yra kiekvieno laukiantis įvykis, individas gali jos bijoti, tačiau jis gali nerimauti ir dėl nebūties ir visko, kas su tuo susiję.
Mirties baimė – egzistencinio nerimo, dėl fizinio saugumo, įsikūnijimas arba materializacija. (1) Egzistencinis nerimas – tai yra nuo individo nepriklausanti būsena, neapibrėžtumo jausmas, susijęs ne su konkrečiais dalykais, o su faktu, kad esame gyvi, kad gyvename (2).
Nerimas – žmogaus emocinė būsena – neapibrėžtas grėsmės jausmas, kylantis dėl realaus ar įsivaizduojamo pavojaus (3). Nerimas yra sudėtingas emocijų derinys, tai – neapibrėžta būsena ar asmenybės savybė, neturinti konkretaus grėsmės šaltinio. Tai subjektyvi vidinio konflikto būsena, reakcija į grėsmę individo vertybėms.
Parengta pagal:
1. Kočiūnas R. (2008). Egzistencinė terapija. Kn.: E.Laurinaitis, R.Milašiūnas (sudaryt.), Psichoterapija (193-214). Vilnius: Vaistų žinios.
2. Kočiūnas R. (2009). Egzistencinė psichologija: kaip aš gyvenu ir kodėl taip gyvenu? Bernardinai.lt.
3. Psichologijos žodynas (1993). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
