Autentiškas AŠ ar idealus AŠ

Būti savimi ar siekti idealo?

Autentiškas aš ar idealus aš. Ar neatrodo, kad gyvenime nuolat stengiamės kažkam įtikti? Būti „geresni“, „pavyzdingi“, „idealesni“ – o kur dingo tiesiog būti savimi? Šis pasirinkimas tarp autentiško „aš“ ir socialiai sukonstruoto „idealaus aš“ neretai tampa vidine kova, kuri kartais paralyžuoja mūsų veiksmus. Pagal Internal Family Systems (IFS) terapijos metodą, ši kova nėra silpnumo ar tingumo ženklas – tai mūsų vidinių dalių pokalbis, kurį galima suprasti ir harmoningai išspręsti.

Kas yra „idealus aš“ ir kaip jis veikia mūsų gyvenimą?

„Idealus aš“ dažnai gimsta ne mūsų galvoje, o iš aplinkinių lūkesčių: tėvų, mokytojų, draugų, žiniasklaidos ir kultūros normų. Visais galvoje skambančiais „turi būti”, „privalai”, „būtinai reikia” jis linkęs primesti taisykles, kokie turėtume būti, kaip turėtume elgtis ir ko siekti. Nors iš pirmo žvilgsnio griežtas idealas atrodo kaip motyvacija, jis dažnai slėpia nepilnavertiškumo, baimės būti atstumtam ar nepriimtu jausmus. Šis idealas yra kaip sunkus šarvas, kuris riboja mūsų galimybes išreikšti tikrą save.

Vis dėlto kas yra autentiškas AŠ ar idealus AŠ?

Būti autentišku reiškia leisti sau būti visiškai tuo, kas esi – su visomis savo dalimis: ir stipriomis, ir pažeidžiamomis. Autentiškas „aš“ – tai ne tobulumo įsikūnijimas, o drąsa priimti savo trūkumus ir savo unikalumą. Autentiškumas ne stabdo augimo, jis suteikia jam tvirtą pamato tašką – vietą, iš kurios galima judėti laisvai, be vidinės įtampos ir saviplakos.

Kaip IFS terapija padeda šiuo keliu?

IFS modelis kalba apie mūsų vidų kaip šeimą – skirtingas dalis, kurios atlieka savo vaidmenis. Kai kurios dalys siekia, kad taptume „geresni“, kitos saugo mus nuo skausmo ar gėdos. Už jų — Savastis (Self) – tyli, draugiška ir neišbėstanti mūsų esmė, kuri neteisia, o tiesiog myli ir supranta. Ši Savastis, dalims leidus, tampa vidine lydere, kuri geba išgirsti visas mūsų dalis ir sujungti jas į harmoniją.

Kai leidžiame Savasties energijai vadovauti, esame atviri būti ir autentiški, ir augti. Savastis neatsisako idealo, bet suteikia jam erdvę ir lengvumą, todėl jis nebepavirsta spaudimu, o tampa galimybe. Taip vidinis konfliktas išsprendžiamas kaip partnerystė, o ne kova.

Vidinė ramybė kaip naujas pasirinkimas

IFS padeda atsiriboti nuo vidinio kritiko ir „idealaus aš“ spaudimo, leidžiant visoms dalims išsakyti savo baimes ir lūkesčius. Šitaip mes galime rasti ramybę, kuri ilgalaikėje perspektyvoje leidžia atsiskleisti gebėjimui būti autentišku, nepamirštant augimo ir tobulėjimo. Tai tarsi vėjo nurimimas po audros – pagaliau galime kvėpuoti savarankiškai ir kurti santykį su savimi be baimės ir streso.

Taigi, būti savimi ar būti idealiu?

Šis klausimas nėra „arba – arba“. Ta dvikova mūsų viduje turi dalyvius, kurie nori būti išgirsti. IFS terapija moko, kaip priimti ir Savasties vedimu suderinti priešiškai veikiančias dalis, kad jos taptų partnerėmis, o ne priešėmis. Taip mes galime gyventi laisvesni, ramesni ir labiau jausdami ryšį su savimi – be nuolatinio vidinio karo.

Jei šie žodžiai sužadino norą pažinti savo vidines dalis ir išmokti jas išgirsti, kviečiu kartu pradėti šią kelionę. Ji švelni, pagarbi ir labai tikra.

Parašykite man – kartu atrasime jūsų tikrąjį „aš“. Jei norisi patyrusio gido šalia, kai ieškote savęs – kviečiu. Konsultuoju tik internetu.

Esu Rūta Navickė, traumų psichologė, padedu suaugusiems geriau pažinti savo organizmą, įgalinti savo vidinę galią gyti nuo traumų ir susigrąžinti pasitenkinimą gyvenimu. Terapijoje naudoju IFS, EMDR terapijas ir mindfulness bei somatines praktikas.

Kviečiu atsisiųsti mano nemokamą savipagalbos knygą, kurioje rasite naudingų įrankių ir strategijų, padedančių jums geriau suprasti save ir savo kūno reakcijas. Atsisiųskite knygą čia: STRESOniškės lengvai. Kišeninis vadovas. Leiskite palydėti jus link geresnės savijautos.