Ir kodėl tai svarbiau, nei gali pasirodyti
Kai žmogus kreipiasi dėl terapijos, dažniausiai jis jaučiasi pavargęs. Išgyvenęs per daug, laikęs viską savyje, galbūt net per ilgai sakęs sau „dar susitvarkysiu pati(-s)“. Ir pagaliau – pasiryžta eiti į terapiją. Tai didelis žingsnis.
Bet čia noriu nuoširdžiai pasidalinti tuo, ką matau iš savo – traumų psichologės – patirties: vien tik terapijos kartais neužtenka.
Ir ne todėl, kad ji neveikia. Veikia. Tik žmogus nėra vien galva.
Mes esam visa visuma – kūnas, protas, emocijos, nervų sistema, ryšiai su kitais. Viskas tarpusavyje susiję. Kai tai įsisąmoninam, terapija tampa ne kova, o švelnus priimantis gijimo procesas.
Aš kalbu ne apie tobulėjimą. Kalbu apie palaikymą.
Man ne kartą teko matyti klientus, kurie stropiai lanko terapiją, bet kartu:
- miega po 4–5 valandas,
- gyvena iš kavos ir cukraus,
- visą dieną sėdi be jokio judesio,
- jau seniai nebesikalba su niekuo, su kuo jaustųsi saugiai.
Tokioje būsenoje nervų sistema išsekusi. Kūnas šaukiasi pagalbos. O kai kūnas pervargęs – sunku susikaupti, išbūti su esamomis emocijomis ir vidiniu chaosu. Gydymas nejuda į priekį taip, kaip galėtų.
Kodėl svarbu rūpintis visapusiškai arba kitaip holistiškai?
Biologiškai – mes turim nervų sistemą, kuriai reikia miego, baltymų, gerųjų riebalų, švelnaus judesio.
Psichologiškai – mes turim emocijas, vidines dalis, prisiminimus, kuriuos svarbu išgirsti, suprasti, išgydyti.
Socialiai – mes priklausom santykių audiniui. Kai esam su saugiais žmonėmis, mūsų kūnas atsipalaiduoja.
Kai viena iš šių dalių atskirta – gyti sunkiau.
Taigi, kaip pasiruošti terapijai?
Čia keli paprasti, bet labai svarbūs dalykai, apie kuriuos dažnai kalbu su savo klientais:
1. Miegas – ne prabanga, o gydymo pamatas.
Stenkitės susikurti sau miego ritualus. EMDR ar IFS terapija vyksta per nervų sistemą – be poilsio ji neturi jėgų keistis.
2. Valgyk kaip už save, ne prieš save.
Nebūtina būti idealiam. Bet venk to, kas nuolat skolinasi energiją iš ateities: per daug cukraus, kofeino, nuolatinis užkandžiavimas. Kartais terapija „neveikia“, nes kūnui trūksta kokybiško kuro.
3. Judėjimas – švelnus, bet reguliarus.
Nereikia maratonų. Bet ėjimas, tempimo pratimai, joga, šokis – padeda įžeminti kūną, sumažinti įtampą ir pasiruošti terapiniam darbui.
4. Socialinis saugumas.
Gydantis iš traumų, ypač svarbu turėti bent vieną žmogų, prie kurio gali atsikvėpti. Jei tokio nėra – kalbėk apie tai terapijoje. IFS terapijoje labai dažnai dirbam su dalimis, kurios bijo ryšio. Tai galima transformuoti.
Terapija – kaip pavasarinė sėja. O tavo kasdienybė – žemė, kurioj tai auga.
Tu gali eiti pas geriausią psichoterapeutą. Taikyti EMDR, IFS, mindfulness. Bet jei kasdienybė – nuolatinis stresas, alkis, nemiga, izoliacija – terapiniai procesai neįsitvirtins.
Todėl nespausk savęs būti tobula(-s). Bet būk švelniai atidi(-us) sau visumoje. Po truputį.
Gydyti žaizdas galime tik tada, kai kūnas jaučiasi saugus. O tai – ir miegas, ir maistas, ir ryšys.
Jei nori – galim kartu pasižiūrėti, kaip atrodo tavo terapijos „dirva“.
Aš esu tam, kad padėčiau ne tik kalbėti apie sunkumus, bet ir įsitvirtinti gyvenime, kuriame gali būti gyva(-s), tikra(-s), sava(-s) sau.
Esu psichologė Rūta Navickė. 5,0 ⭐️ iš 148 įvertinimų (Pensight). 10+ metų praktikos, Lietuvos traumų psichologijos asociacijos ir Lietuvos EMDR asociacijos narė. Dirbu EMDR ir IFS metodais. Jei norisi patyrusio profesionalo šalia, kviečiu į terapiją. Konsultuoju tik internetu.
Kviečiu atsisiųsti mano nemokamą savipagalbos knygą, kurioje rasite naudingų įrankių ir strategijų, padedančių jums geriau suprasti save ir savo kūno reakcijas. Atsisiųskite knygą čia: STRESOniškės lengvai. Kišeninis vadovas. Leiskite palydėti jus link geresnės savijautos.
LT 
EN