Savivertė – tavo vidinė ašis
Savivertė man visada atrodė kaip tvirtas namas – su pamatais, kurie nesvyruoja nuo pirmo vėjo. Su sienomis, kurios neleidžia viskam sugrūti nuo vieno kritiško žvilgsnio. Su stogu, kuris saugo nuo „aš nepakankama (-s)“ liūčių.
Man savivertė – tarsi tvirta vidinė ašis, stuburas, kuriame tyliai nuskamba: „aš galiu.“ Ne šaukiančiai, ne iš išorinio patvirtinimo – o iš vidaus, kaip šiluma, kuri ima plisti iš krūtinės į visą kūną.
O kartais, kai žmogus ne ten, kur galėtų išsiskleisti, kai neišnaudoja savo tikrųjų savybių, pats gyvenimas pakužda: „čia tau ne vieta“. Ir tai – vienas iš geriausių komplimentų. Nes tai reiškia, kad tavo vidinės dovanos, tavo tikrosios spalvos, dar neišsiskleidė. Kad dar esi vietoje, kur tavo šviesa neišnaudojama. Ir tai nėra kritika – tai kvietimas judėti link ten, kur galėtum klestėti. Nes tai kvietimas sugrįžti į save.
Kaip atrodo žemos savivertės balsas?
Kiekvieną savaitę susitinku su žmonėmis, kurie širdyje nešiojasi sunkias, senas frazes:
– „Aš esu niekas.“
– „Esu šūdo gabalas.“
– „Aš tiesiog nepakankama.“
– „Dar reikia šiek tiek pasistengti.“
– „Nesijaučiu verta poilsio.“
– „Aš negaliu pasirodyti silpnas.“
Tie žodžiai – ne jų esmė. Tai – dalys, kurios per ilgai nešiojo per sunkų bagažą. Kurios išmoko išgyventi, bet ne gyventi. Ir jos – ne blogos. Jos – pavargusios.
Kelias atgal į save
Kai žmogus taip kalba, aš jau žinau: mes rasime kelią. Tik reikia įsiklausyti, nuo ko pradėti.
Gal tai bus EMDR – kad paleistume įstrigusius praeities momentus.
Gal IFS – kad atrastume vidines dalis, išklausytume jų istorijas, o paskui galėtų išsiskleisti Savastis.
O gal – pradėsime nuo kūno. Nuo to, kaip jame jaučiasi saugumas.
Kartais pakanka vieno smalsaus žvilgsnio, vieno lėto iškvėpimo, kad kitos dalys suteiktų erdvės Savasčiai ir vidinis ramus, išmintingas „aš“ – pradėtų busti.
Kai viduje jaučiamas pasitikėjimas Savastis gali atsiskleisti
Ir tada, klientė (-as) nusišypso ir iš vidaus pasako:
– „Aš esu pakankama (-s)”
– „Aš jau žinau, ką man daryti.“
– „Man nebereikia, kad tu man pasakytum.“
– „Aš jaučiu, kad galiu.“
Man tai – stebuklas. Ne todėl, kad aš padariau. O todėl, kad ji (-s) atpažino. Tai – Savasties atsiskleidimas. Tai – tikrasis „aš“, kuris ne šaukia, o kviečia. Ne stumia, o palaiko. Ir gali diriguoti visam dalių orkestrui.
Jei ir jūs jaučiate, kad esate pavargusi (-ęs) nuo savęs taisymo…
Jei norite ne dar vieno saviugdos plano, o tikro ryšio su savimi…
Galbūt tai – ženklas pasukti į vidų.
Esu psichologė Rūta Navickė. 5,0 ⭐️ iš 148 įvertinimų (Pensight). 10+ metų praktikos, Lietuvos traumų psichologijos asociacijos ir Lietuvos EMDR asociacijos narė. Dirbu EMDR ir IFS metodais. Jei norisi patyrusio profesionalo šalia, kviečiu į terapiją. Konsultuoju tik internetu.
I invite you to download my free self-help book, where you will find useful tools and strategies to help you better understand yourself and your body's reactions. Download the book here: STRESOniškės. Pocket guide (only in LT)Let me guide you towards well-being.
EN 
LT