Kai nerimo nesimato, bet jis niekur nedingsta: apie aukšto funkcionalumo nerimą
Iš išorės – viskas gerai. Tu produktyvi(-us), atsakinga(-as), veikli(-us). Tavęs galima pasiklausti, tavimi galima pasikliauti. Bet viduje…
Mintys neatsitraukia. Visą laiką. Galvoje sukasi sąrašai – ką padarei, ko nepadarei, kas dar laukia, ką pamiršai, ar tikrai viską padarei gerai. Nuolatinis įtampos fonas – tarsi kūnas lauktų, kada kažkas blogo nutiks. Nepaleidžiantis jausmas, kad jei sustosi – kažkas grius.
Kūne – įsitempę žandikauliai, rankų raumenys nuolat pasiruošę, spaudimas krūtinėje, nuovargis, nemiga. Išoriškai – viskas veikia. Viduje – nerimo šurmulys.
Tai – aukšto funkcionalumo nerimas (angl. high-functioning anxiety). Jo nemato kiti, nes jis dažnai pasireiškia per tobulumo siekį, hiperatsakomybę, nuolatinį užimtumą. Bet jis jaučiamas – giliai, tyliai, lyg foninis triukšmas, kuris niekada neišsijungia.
IFS požiūris į aukšto funkcionalumo nerimą: kai mūsų dalys neleidžia ilsėtis
Vidinių šeimų sistemos (IFS) terapijoje sakoma – nėra blogų dalių. Yra dalys, kurios kadaise išmoko saugoti mus nuo skausmo, ir taip liko „įstrigusios“ savo vaidmenyje. Jos dirba viršvalandžius, kad tik išvengtume grėsmės.
Aukšto funkcionalumo nerimą dažnai kuria tos mūsų dalys, kurios stengiasi – būti tobulos, viską suspėti, visus išgelbėti. Nes kažkada tai padėjo jaustis saugiai. Jos galvoja: jei aš viską kontroliuosiu, tai manęs niekas nekritikuos. Jei aš būsiu reikalinga(-as), tai manęs nepaliks.
Šios dalys būna išvargusios, ir bijo sustoti. Nes sustoti – tai pavojinga. Sustoti – tai rizika susidurti su giliau slypinčiu skausmu.
IFS terapija padeda susitikti su tomis dalimis, jas išklausyti, suprasti, kodėl joms taip svarbu saugoti mus per veikimą. Kai dalys jaučiasi matomos ir girdimos, jos pamažu paleidžia savo funkcijas. Ir mes galime grįžti į Savasties būseną – tą vidinį ramybės, aiškumo, švelnumo ir išminties centrą.
Aukšto funkcionalumo nerimas per EMDR prizmę: kai kūnas vis dar gyvena senoje realybėje
EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing) terapija remiasi prielaida, kad neperdirbtos traumos ar įvykiai lieka tarsi „įšalusios“ nervų sistemoje. Kai kurios iš šių patirčių gali būti net nesąmoningos – vaikystės patirtis, kai reikėjo nusipelnyti meilės per pasiekimus, tylų vidinį susitarimą būti stipria(-u), kad kiti nepalūžtų.
Šios neišgydytos patirtys sukuria nuolatinį vidinį budrumą – tarsi sistema niekada nepersijungtų į „saugų režimą“. EMDR terapijoje, pasitelkus abiejų smegenų pusrutulių stimuliaciją (pvz., akių judesius), kūnas gauna galimybę perdirbti šias senas patirtis. Tada jos tampa praeities dalimi – tarsi senos nuotraukos, saugiai padėtos atminties lentynoje.
Kai trauma perdirbama, dingsta nuolatinis spaudimas „būti tobula(-u)“, „viską suspėti“. Atsiranda vidinė tyla be grėsmės šešėlio – ne dėl to, kad nieko nedarai, bet dėl to, kad viduje nebėra kovos.
Mindfulness ir aukšto funkcionalumo nerimas: viskas prasideda nuo pastebėjimo
„You can’t heal what you don’t notice,“ – sako Richard Schwartz.
Aukšto funkcionalumo nerimas dažnai ilgai nepastebimas – jis tampa norma. Bet pirmas žingsnis – pastebėti. Sąmoningas dėmesingumas (mindfulness) – tai gebėjimas sustoti, įkvėpti ir paklausti savęs: „Ką dabar jaučiu?“ Ne ką galvoju. O ką jaučiu.
Sąmoningumo praktikos – kvėpavimas, kūno skenavimas, buvimas dabartyje – moko atsigręžti į savo kūną kaip į sąjungininką. Nes kūnas niekada nemeluoja. Jis kalba mums apie įtampą, pavojų, ir tuo pačiu apie atokvėpį bei palengvėjimą.
Kartais sąmoningumo momentas būna trumpas – vienas gilus ilgas iškvėpimas. Bet jis keičia kryptį. Nes kai pastebim, galim pasirinkti. Kai atpažįstam – galim rūpintis.
Tu gali būti IR stipri(-us) IR ilsėtis
Aukštai funkcionuojantis nerimas yra ne silpnumo įrodymas. Priešingai – tai ženklas, kiek daug išmokai atlaikyti. Bet nereikia taip gyventi visą laiką.
Terapijos – ypač IFS ir EMDR – gali padėti ne tik išbūti, bet ir gyventi. Ne nuolat bėgant, o kvėpuojant. Ne nuolat galvojant, o būnant.
Ir tai – tavo teisė. Net jei esi įpratusi(-ęs) visada būti stipri(-us).
Esu Rūta Navickė, traumų psichologė, padedu suaugusiems geriau pažinti savo nervų sistemą, įgalinti savo vidinę galią gyti nuo traumų ir susigrąžinti pasitenkinimą gyvenimu. Terapijoje naudoju IFS, EMDR terapijas, mindfulness bei somatines praktikas. Jei norisi patyrusio profeionalo šalia, kviečiu į terapiją. Konsultuoju tik internetu.
Kviečiu atsisiųsti mano nemokamą savipagalbos knygą, kurioje rasite naudingų įrankių ir strategijų, padedančių jums geriau suprasti save ir savo kūno reakcijas. Atsisiųsti knygą galima čia: STRESOniškės lengvai. Kišeninis vadovas. Leiskite palydėti link geresnės savijautos.
LT 
EN