„Gal dar palauksiu…“:
kai atrodo, pradėti psichoterapiją – dar ne tau.
„Dar pakentėsiu.“
„Gal ir be jos išeis.“
„Kitiems dar blogiau.“
„Juk man nėra taip jau blogai.“
„Man reikia tik susiimti.“
„Dar šiek tiek padirbėsiu su savimi ir tada jau registruosiuos.“
Šios mintys – labai dažnos. Jos tyliai sušnabžda, kai matai psichoterapijos pasiūlymą. Kai atsidarai registracijos langą. Kai jau esi užpildžiusi(-ęs) pusę formos – ir sustoji.
Jos neklyma iš blogos valios.
Jos yra tavo vidinių dalių balsai.
Taip veikia mūsų vidinis pasaulis.
Kodėl kažkas viduje sulaiko pradėti psichoterapiją?
Pagal IFS (vidinių šeimos sistemų) terapiją, mūsų vidinis pasaulis susideda iš daugybės dalių. Kiekviena jų atsirado dėl kažkokios svarbios priežasties – kad apsaugotų, padėtų, suvaldytų. Ir daugelis jų – labai daug metų dirba viršvalandžius. Ir tai nesusiję su jokia patologija, šizofrenija ar psichologiniu susirgimu.
Kai svarstai apie terapiją, dažnai išlenda apsauginės dalys.
Tokios, kurios galvoja, kad bus per daug. Kad vėl teks prisiminti tai, ką taip ilgai slopini. Kad išsijudinsi ir „nebesusitvarkysi“.
Jų pagrindinis tikslas – saugoti tave.
Net jei jų strategijos – stabdyti, atkalbėti ar sukritikuoti tave pačią (-tį).
„Aš dar nesu taip traumuota(-s)“ – vidinė hierarchija ir palyginimai
Dažnai dalis sako:
„Na, vaikystė gal ir nebuvo ideali, bet kiti turėjo blogiau.“
„Manęs niekas nemušė. Tai kodėl aš jaučiuosi taip blogai?“
„Būk dėkinga(-s) už tai, ką turiu.“
Tai – nuvertinančios dalys. Jos linkusios lyginti tavo skausmą su kitų skausmu, tartum jis būtų mažiau tikras ar mažiau vertas dėmesio.
Tai tarsi vidinis balsas, kuris sako: „Nepersistenk. Nepriklauso tau pagalba.“
IFS terapijoje mes ieškome Savasties būsenos –
to tavo vidinio centro, kuris pasižymi ramybe, smalsumu, atjauta, aiškumu, pasitikėjimu, ryšiu ir drąsa.
Savastis sako:
„Aš matau, kad kažkam skaudėjo labiau. Ir vis tiek tavo skausmas svarbus.“
„Tau nebūtina kristi į bedugnę, kad gautum pagalbos.“
„Tu gali pasitikėti procesu.“
„Tu verta(-s) švelnumo.“
Kaip atpažinti, kas šiuo metu kalba tavo viduje?
Jei jaučiate įtampą, kaltę, nerimą, norą susitvarkyti greičiau, kritišką toną ar karą viduje („noriu – bet bijau“), – greičiausiai veikia dalis.
Jei jaučiate ramybę, švelnumą, vidinį aiškumą, palaikantį žvilgsnį – veikia Savastis.
Terapijos kelionėje dažnai pagarbiai prašome dalių atsitraukti, kad būtų galima pasiekti tą vidinį ramybės tašką – Savastį.
Kartais užtenka vieno žingsnio pradėti psichoterapiją
Kartais tau nereikia „sudužti“, kad pradėtum gydytis.
Nebūtina laukti dugno, kad leistum sau švelnumą.
Kartais užtenka vieno kvėpavimo.
Vieno atsisėdimo su savo tiesa.
Vieno sprendimo – kad tavo jausmai ir patirtys svarbios ne pagal mastelį, bet pagal tavo išgyvenimą.
Jei širdyje kažkas suvirpėjo, jei kūnas reagavo – galbūt tai kvietimas.
Kvietimas per sunkumą, į švelnumą.
Per chaosą, į vidinę tvarką.
Per kaltę, į smalsumą.
Nes blogų dalių nėra.
Kai būsi pasiruošusi(-ęs) – aš čia.
Saugiai, švelniai, iš lėto – į tą vietą, kurioje visada buvai laukiama (-s).
Esu Rūta Navickė, traumų psichologė, padedu suaugusiems geriau pažinti savo nervų sistemą, įgalinti savo vidinę galią gyti nuo traumų ir susigrąžinti pasitenkinimą gyvenimu. Terapijoje naudoju IFS, EMDR terapijas, mindfulness bei somatines praktikas. Jei norisi patyrusio profeionalo šalia, kviečiu į terapiją. Konsultuoju tik internetu.
Kviečiu atsisiųsti mano nemokamą savipagalbos knygą, kurioje rasite naudingų įrankių ir strategijų, padedančių jums geriau suprasti save ir savo kūno reakcijas. Atsisiųsti knygą galima čia: STRESOniškės lengvai. Kišeninis vadovas. Leiskite palydėti link geresnės savijautos.
LT 
EN