Kas yra stresas?
Priešingai nei įprasta manyti stresas yra natūrali organizmo reakcija į iššūkius ar pavojus. Stresas tai organizmo prisitaikymas ir gali pasireikšti įvairiais būdais: emocijomis, fiziniais pokyčiais ir skirtingu elgesiu.
Mūsų kūnas reaguoja išskirdamas hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai padeda mums susidoroti su iššūkiais, tačiau ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai.
Polyvagal teorija ir stresas
Polyvagal teorija, kurią sukūrė Stephen Porges, paaiškina, kaip mūsų nervų sistema reaguoja į stresą ir emocijas. Ši teorija pabrėžia, kad mūsų kūnas ir protas yra glaudžiai susiję. Tai reiškia, kad mūsų fiziologinės reakcijos gali paveikti mūsų emocijas ir atvirkščiai.
Autonominės nervų sistemos veikimas streso metu
Polyvagal teorija remiasi autonomine nervų sistema, kurią sudaro dvi pagrindinės dalys: simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema. Simpatinė nervų sistema aktyvuojasi, kai jaučiame pavojų. Ji paruošia mus kovai arba bėgimui. Tai vadinama „kovos arba bėgimo” reakcija.
Kita vertus, parasimpatinė nervų sistema padeda mums atsipalaiduoti ir atsigauti. Ji aktyvuojasi, kai jaučiamės saugūs ir ramūs. Tai leidžia mūsų kūnui atsigauti po streso.
Vagus nervas arba nervas klajoklis
Nervas klajoklis yra svarbiausias nervas, susijęs su parasimpatine nervų sistema. Jis reguliuoja daugelį kūno funkcijų, įskaitant širdies ritmą, kvėpavimą ir virškinimą. Polyvagal teorija teigia, kad nervas klajoklis gali padėti mums jaustis saugiai ir ramiai.
Kai nervas klajoklis yra aktyvus, mes galime jaustis ramiau ir maloniau, net ir po stresinių situacijų. Tai ypač svarbu moterims, kurios dažnai patiria stresą dėl šeimos ir darbo įsipareigojimų.
Streso poveikis moterims
Dirbančios mamos dažnai jaučia didelį stresą. Jos jaučia spaudimą derinti darbą, šeimą ir asmeninį gyvenimą. Stresas gali paveikti ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą. Ilgalaikis stresas gali sukelti:
- Nerimą
- Depresiją
- Miego sutrikimus
- Fizinį nuovargį
- Imuninės sistemos silpnėjimą
Suprasti, kaip stresas veikia mūsų kūną, yra svarbu. Tai padeda mums rasti būdus, kaip su juo susidoroti.
Kaip sumažinti stresą?
Yra keletas būdų, kaip sumažinti stresą ir pagerinti savo emocinę būseną:
- Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimo pratimai gali padėti aktyvuoti vagus nervą. Tai leidžia jums jaustis ramiau. Pabandykite giliai įkvėpti per nosį, laikyti kvėpavimą kelias sekundes ir lėtai iškvėpti per burną.
- Judėjimas
Fizinis aktyvumas yra puikus būdas sumažinti stresą. Pasivaikščiojimas, bėgimas ar joga gali padėti jums atsipalaiduoti ir pagerinti nuotaiką.
- Socialinė parama
Bendraukite su draugais ir šeima. Pasidalinkite savo jausmais ir patirtimi. Socialinė parama gali padėti jums jaustis saugiau ir mažinti stresą.
- Meditacija ir mindfulness
Meditacija ir mindfulness praktikos gali padėti jums susikoncentruoti į dabartį ir sumažinti nerimą. Tai leidžia jums geriau suprasti savo emocijas ir reaguoti į jas.
- Miego higiena
Gerai išsimiegoti yra labai svarbu. Stenkitės laikytis miego grafiko, vengti ekranų prieš miegą ir sukurti ramią miego aplinką.
Apibendrinkime
Stresas yra natūrali organizmo reakcija, tačiau ilgalaikis stresas gali turėti neigiamų pasekmių. Polyvagal teorija padeda mums suprasti, kaip mūsų nervų sistema reaguoja į stresą ir emocijas. Suprasdamos šiuos procesus, galime rasti būdų, kaip sumažinti stresą ir pagerinti savo emocinę sveikatą.
Jei jaučiate, kad jums reikia papildomos pagalbos, kviečiu užsiregistruoti terapijai. Kartu galime keliauti link jūsų savivertės stiprinimo ir emocinio gerbūvio. Registruokitės paspaudę čia.
Taip pat kviečiu atsisiųsti mano nemokamą savipagalbos knygą, kurioje rasite naudingų įrankių ir strategijų, padedančių jums geriau suprasti save ir savo kūno reakcijas. Atsisiųskite knygą čia: STRESOniškės lengvai. Kišeninis vadovas. Leiskite palydėti jus link geresnės savijautos.
