Depresija nebūna tik viena spalva. Ji ne visada reiškia, kad žmogus guli lovoje ir nieko negali. Kartais ji vaikšto į darbą, šypsosi, pasirūpina vaikais. Ir vis tiek jaučiasi tarsi iš vidaus užgesus. Tarsi viskas būtų lyg per stiklą – girdi, matai, reaguoji, bet ne iki galo. Be tikro jausmo. Be džiaugsmo. Lyg būtum čia, bet kartu kažkur toli.
Depresija ne tinginystė, ne silpnumas
Depresija dažnai slepiasi po mintimis: „ai, kam aš reikalinga“, „su manim kažkas negerai“, „aš niekam tikęs“. Gali atrodyti, kad tai žmogaus esmė, bet iš tiesų – tai kančia, kuri dažnai kyla iš labai senų, neišjaustų ar per sunkių patirčių.
Kartais depresija – tai kūno būdas sustabdyti, kai per ilgai ėjom per save. Kartais – užšaldytas liūdesys ar pyktis, kurių nebuvo kam išgirsti. Kartais – užsilikusi gynyba, sauganti nuo praeities sužeidimų.
Kas vyksta kūne ir nervų sistemoje?
Kai išgyvename stiprius vidinius sunkumus, nervų sistema gali pereiti į „užšalimo“ būseną – fono lygmenyje vyrauja sustingimas, tuštuma, sunkumas, atitrūkimas nuo pojūčių. Tai ne pasirinkimas, o apsauginis mechanizmas.
Kartais depresija slepia intensyvias emocijas – pyktį, gėdą, ilgesį, netektį. Ir ji saugo nuo jų. Nuo to, ko buvo per daug. Nuo užliejančio skausmo, kuris kažkada galėjo būti nepanešamas.
Ką matom IFS (vidinių dalių) terapijoje?
IFS terapijoje žiūrime į depresiją ne kaip į etiketę, o kaip į ženklą, kad viduje yra dalių, kurios labai pavargo, nusivylė, prarado viltį. Yra dalių, kurios pasakoja: „aš viską dariau teisingai, bet niekas nepadėjo“, „man reikia tik ramybės“. Yra tokių, kurios norėtų išeiti, nebūti. Ir tokių, kurios labai bijo, kad viskas tik blogės.
IFS leidžia susitikti su tomis dalimis neskubinant, be spaudimo. Leisti joms kalbėti, būti išgirstoms, parodyti, ką jos saugo. Po jų žodžiais dažnai slypi labai žmogiškas poreikis – būti matomam, mylimam, saugiam.
Ką darom EMDR terapijoje?
EMDR terapijoje žiūrime, kur ir kada ta vidinė būsena galėjo prasidėti. Galbūt tai vaikystės patirtys, kai buvai vienas su savo jausmais. Gal skaudi netektis. Gal ilgalaikė savęs atsižadėjimo būsena.
Naudodami specialią dvikryptę stimuliaciją (pvz., akių judesius ar lietimą), padedam smegenims ir kūnui „perdirbti“ tai, kas įstrigo. Tarsi iš lėto atsargiai atrištume emocinius mazgus, kuriuos nešiojatės jau seniai.
Ką reiškia sveikti?
Sveikimas gali atrodyti kaip maži dalykai:
-
vieną rytą norisi atsikelti anksčiau;
-
atsiranda noras kažką nuveikti, kad ir mažmožį;
-
aplanko jausmas, kad „gal ir ne taip viskas blogai“;
-
pradedi atpažinti vidines dalis, kurios buvo sustingusios ar viską kritikavo – ir jau gali joms atsakyti ne pykčiu, o supratimu;
-
išmoksti pamatyti save ne per kaltės ar nepakankamumo filtrą, o su truputėliu švelnumo.
Kai depresijos migla pradeda sklaidytis, atsiranda pojūtis, kad viduje yra kažkas daugiau – kažkas, kas visą laiką laukė. Ne tobulas, ne viską žinantis, bet gyvas, tikras ir norintis gyventi.
Jei širdyje jau seniai tyliai tūno klausimas – „gal man kažkas negerai?“ – žinok, tai gali būti kvietimas sustoti. Atsigręžti į tai, ką ilgai nešeisi. Ir su švelnumu pradėti pažintį su savimi iš naujo.
Nes net tada, kai atrodo, kad viskas užgesę, viduje gali rusenti šviesos kibirkštis. Užtenka, kad ją kas nors padėtų pamatyti.
Esu Rūta Navickė, traumų psichologė, padedu suaugusiems geriau pažinti savo organizmą, įgalinti savo vidinę galią gyti nuo traumų ir susigrąžinti pasitenkinimą gyvenimu. Darbe naudoju IFS, EMDR terapijas ir mindfulness bei somatines praktikas. Jei norisi patyrinėti savo depresiją kviečiu užsiregistruoti terapijai. Konsultuoju tik internetu.
Kviečiu atsisiųsti mano nemokamą savipagalbos knygą, kurioje rasite naudingų įrankių ir strategijų, padedančių jums geriau suprasti save ir savo kūno reakcijas. Atsisiųskite knygą čia: STRESOniškės lengvai. Kišeninis vadovas. Leiskite palydėti jus link geresnės savijautos.
LT 
EN